mano istorija šiek tiek keista... Nežinau, ar būsiu suprastas.

pasaulyje yra daug paauglių, kurie turi problemų. Aš kovojau su savimi ir kentėjau nuo psichikos ligų - nerimo, depresijos, socialinės fobijos. ankstyvoje jaunystėje įnikau į draudžiamas medžiagas... vos nenumiriau, bet dvidešimties metų buvau kalėjime.

staiga neturėjau nieko, tik porą mylinčių žmonių.

kai kurie mane paliko, o aš net nespėjau atsisveikinti...

Po metų grįžau namo ir sunku gyventi normalų gyvenimą. bet aš noriu! Aš pabandysiu. Turiu du darbus... bet mano gyvenime liko skolų. Nežinau, kada galėsiu jas grąžinti. Atlyginimai mano šalyje maži, todėl stengiuosi nuolat užsidirbti. jei nedirbu, ieškau "nemokamų pinigų" ir anketų internete. Artėja trisdešimtmetis ir pradedu galvoti, kad niekada daugiau nepatirsiu normalaus gyvenimo grožio. Turiu svajonių, bet nežinau, kaip elgtis toliau...

Norėčiau išsivaduoti iš skolų. ir nebūti nuolatiniame pavojuje. Norėčiau aplankyti užsienio šalį, įsimylėti, piešti...

bent jau gyventi normalų gyvenimą.

Nežinau, ar kas nors nori padėti tokiam žmogui kaip aš, nes šią problemą susikūriau pats... bet tikrai nenorėjau. Noriu gyventi ir padaryti taip, kad visi, kurie mane paliko, manimi didžiuotųsi.

Nežinau, ar kas nors man padės, bet jūs neįsivaizduojate, kokia laiminga tai mane padarytų. su kiekviena dovana galvoju, kad yra žmogus, kuris man padėjo ir yra kitame pasaulio krašte.

(šypsokitės net tada, kai gyvenimas kartais būna sunkus. visada gali būti blogiau. visada yra kas nors, kam sekasi blogiau...)

🖤🖤🖤