Pagalba Yamen

Padėkime Yamen

Padėkime Yamen

Queridos amigos:

El padre, mi amigo, se llama Alaa Abureada, y es enfermero del área quirúrgica del hospital Nasser de Khan Yunis (Gaza). Su hijo, de seis años de edad, se llama Yamen and tiene síndrome de Down.

Kaip ir didžioji dauguma Gazatijos gyventojų, Yamen šeima, netekusi savo namų dėl izraeliečių bombardavimų, privalo gyventi tienda de campaña, su apgailėtinomis komodidad, alimentación ir higienos sąlygomis. Su tienda se encuentra en un campo de desplazados enorme, pero tan lleno de cientos de miles de civiles desplazados que cada uno de ellos tiene un espacio vital menor al de una celda de prisioneros de Guantanamo. Este campo de desplazados, que es a donde se le dijo a los civiles que acudieran para no ser bombardeados, es nuolat bombardeado por el ejército israelí.

El papá de Yamen, después de desempeñar largos y duros turnos de trabajo en el hospital, en donde no se para nunca de atender a heridos, la mayoría de ellos civiles, mujeres y niños, Ha de seguir trabajado para su familia, pues necesita buscar harina (que es carísima), algunas legumbres (apenas hay), agua potable y leña para hacer fuego y cocinar (no hay electricidad ni gas). Desde hace casi dos años los niños no van al colegio, porque estos han cerrado para convertirse en refugios (que también son bombardeados). Yamen lleva dos años sin acudir al centro de atención a personas con diversidad funcional al que acudía.

Ayudemos ayamen y a su padre a poder vivir más dignamente. Cualquier donación es bienvenida, pues les ayudará a conseguir algo más de comida y comodidades materiales.

Muchísimas gracias. De todo corazón.

-------

Brangūs draugai,

supažindinu jus su savo draugu ir jo sūnumi. Tėvas, mano draugas, vardu Alaa Abureada, jis dirba slaugytoju Chan Juniso (Gazos Ruožas) Nassero ligoninės chirurgijos skyriuje. Jo šešerių metų sūnus vardu Jamenas ir turi Dauno sindromą.

Kaip ir didžioji dauguma Gazos gyventojų, Yameno šeima, dėl Izraelio bombardavimų netekusi namų, buvo priversta gyventi palapinėje, apgailėtinomis komforto, maisto ir higienos sąlygomis. Jų palapinė yra didelėje perkeltųjų asmenų stovykloje, tačiau ji taip perpildyta šimtų tūkstančių perkeltųjų civilių gyventojų, kad kiekvienam asmeniui tenka mažiau vietos nei Gvantanamo kalinio kameroje. Į šią perkeltųjų asmenų stovyklą, į kurią civiliams buvo liepta keltis, kad nebūtų bombarduojami, Izraelio kariuomenė nuolat mėto bombas.

Yameno tėvas, dirbantis ilgas ir sunkias pamainas ligoninėje, kur nuolat prižiūri sužeistuosius, daugiausia civilius, moteris ir vaikus, taip pat turi dirbti, kad išlaikytų savo šeimą. Jam tenka ieškoti miltų (kurie labai brangūs), kai kurių ankštinių augalų (jų beveik nėra), geriamojo vandens ir malkų maistui ruošti (nėra nei elektros, nei dujų). Be to, jis turi rūpintis Yamen specialiaisiais poreikiais. Jau beveik dvejus metus vaikai negali lankyti mokyklos, nes mokyklos uždarytos ir paverstos prieglaudomis, kurios taip pat bombarduojamos. Jamenas jau dvejus metus nelanko neįgaliųjų centro, į kurį anksčiau eidavo.

Padėkime Jamenui ir jo tėvui gyventi oriau. Bet kokia auka yra laukiama, nes ji padės jiems gauti daugiau maisto ir materialinių patogumų.

Nuoširdžiai dėkojame. Iš visos širdies.

--------

Brangūs draugai:

Norėčiau jus supažindinti su savo draugu ir jo sūnumi. Tėvas, mano draugas, jo vardas Alaa Abu Raadas, jis dirba slaugytoju Chano Juniso (Gazos Ruožas) Chirurgijos ligoninės Nasero skyriuje. Jo sūnui Jamenui šešeri metai, jis serga Dauno sindromu.

Kaip ir dauguma Gazos gyventojų, Yameno šeima buvo priversta gyventi palapinėje, nes neteko namų po Izraelio apšaudymo, ir gyventi siaubingomis sąlygomis - patogiai, be maisto ir higienos. Jų palapinė yra didžiulėje perkeltųjų asmenų stovykloje, tačiau ji taip perpildyta šimtų tūkstančių perkeltųjų civilių, kad kiekvienam iš jų tenka mažiau gyvenamojo ploto nei Gvantanamo kalėjimo kameroje.

Stovyklą, į kurią civiliams buvo liepta keltis, kad išvengtų bombardavimo, nuolat bombarduoja Izraelio kariuomenė. Jameno tėvas, ilgai ir sunkiai dirbantis ligoninėje, kur niekada nenustoja gydyti sužeistųjų, daugiausia civilių, moterų ir vaikų, turi sunkiai dirbti savo šeimai, ieškodamas miltų (kurie tapo labai brangūs), kai kurių ankštinių augalų (kurių beveik nėra), geriamojo vandens, malkų malkoms ir maistui ruošti (nėra nei elektros, nei dujų).

Jis taip pat turi rūpintis specialiaisiais Aymano poreikiais. Jau beveik dvejus metus vaikai nebelanko mokyklos, nes ji buvo uždaryta, siekiant paversti ją prieglaudomis (kurios taip pat bombarduojamos). Jamenas nebelanko neįgaliųjų priežiūros centro, kurį anksčiau lankė.

Padėkime Jamenui ir jo tėvui gyventi oriau. Bet kokia auka būtų sveikintina ir padėtų jiems turėti daugiau maisto ir materialinio komforto. Nuoširdžiai dėkojame. Iš visos širdies.