Mano tėvai (60 ir 62 m.) visada buvo sunkiai dirbantys žmonės ir nuostabūs 4 vaikų tėvai. Gyvenimas jiems nebuvo lengvas, bet jie visada rasdavo išeitį. Vieną dieną mama nusprendė pradėti savo nedidelį verslą - ji neuždirbo daug, bet pakankamai, kad galėtų aprūpinti šeimą taip pat gerai, kaip ir mano tėvas. Beveik 20 metų vežiojusi saldumynus ir pan. po vakarinę Slovakijos dalį, ji turėjo galimybę pagaliau nusipirkti geresnį mikroautobusą, kuris nepaliks jos kur nors kelyje. Ji jį nusipirko iš savo ilgamečio tiekėjo (jis jai pasiūlė geresnę kainą, nes žinojo, koks geras žmogus ji yra), tačiau ji neturėjo pakankamai pinigų sumokėti grynaisiais, todėl kiekvieną mėnesį už jį moka dalimis. Tėvas susirgo ir turėjo anksčiau išeiti į pensiją, todėl jie neteko didesnės pajamų dalies. Ji stengėsi dirbti sunkiau ir ilgiau kiekvieną dieną, taip pat padėdama mano seserims su mažais vaikais. Tačiau vieną dieną ji buvo labai pavargusi ir užmigo vairuodama, pateko į avariją - turėjo mėlynių ir sulaužytą nosį - laimei, po šios avarijos jai daugiau ar mažiau viskas buvo gerai. Tačiau automobilis buvo sudaužytas. Kadangi ji dirbo vairuodama, jai teko pirkti kitą automobilį, kuriam neturėjo pinigų, taip pat nuolat mokėti už sudaužytą automobilį, kurio nebuvo įmanoma suremontuoti. Dabar aš negaliu jiems padėti tiek, kiek reikia, ir mano širdis sudaužyta. Mūsų šeimoje niekas neturi laisvų pinigų, kad galėtų padėti jiems padengti skolas, bet galbūt, jei žmonės susivienys, galėsime padėti jiems vėl gyventi. Po tos avarijos jie abu prarado šypseną ir norą gyventi... Jie tik du žmonės, kvėpuojantys ir atrodantys taip, tarsi būtų atsisakę laimės ir gyvenimo... Aš neprašau jūsų pagalbos, yra žmonių, kuriems to reikia labiau nei mano tėvams. bet galbūt kai kurie iš jūsų gali pajusti mano neviltį, nes galbūt jie kažkada buvo panašioje situacijoje.

Labai ačiū už kiekvieną centą - tai tikrai padės