Mano vardas Tommaso, esu 28 metų vaikinas, ir prieš dvejus metus įkūriau nedidelį žemės ūkio ūkį „Azienda Agricola Le Querce“, kuriame iš maždaug 1500 alyvmedžių gaminame aukštos kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų.

Dėl vykstančių klimato pokyčių šiais metais centrinė ir pietinė Italija patyrė beprecedentę sausrą.

Pavadinti situaciją drastiška – tai dar švelniai pasakyta: iš viso nuo 2024 m. sausio iki šiol Abrucuose, kur įsikūręs mano ūkis, kritulių trūkumas siekė -87,7 %, o situacija Apulijoje, alyvuogių tėvynėje, yra identiška (jau nekalbant apie Siciliją).

Italija tiesiogine prasme suskaidyta į dvi dalis: šiaurę kankina nuolatinės audros, o likusioje Italijos dalyje ne tik neiškrenta nė lašo lietaus, bet ir tris visus vasaros mėnesius vyrauja karštis, kuris išdžiovino dirvą iki 1,5 metro gylio.

Šiame gylyje vos pasiekia šimtamečių alyvmedžių šaknys, tačiau net ir jos negali ištverti tokio ilgo laikotarpio be vandens. Alyvmedžiai, nesugebėdami išlaikyti savo vaisių, juos aukoja, susigrąžindami juose esančią vandenį, kad galėtų bandyti išsilaikyti dar ir dar, iki kito lietaus, kuris, kaip įprasta, vėluoja.

Su likusiomis, labai sausomis alyvuogėmis, viena vertus, kokybė pagerėja, nes padidėja polifenolių koncentracija, tačiau gamintojui tai yra didelė problema, nes gaunama mažai aliejaus, nes minkštimas tinkamai neišsipūtė.

Gamybos sumažėjimas, kuris jau šiandien siekia apie 40–50 % ir gali pasiekti net 60 %, jei ir toliau nelis, yra nepakeliamas. O kitam derliaus metui (2025–2026 m.) jau prognozuojamas tolesnis kainų kilimas: alyvuogės medis vaisius duoda ant praėjusį pavasarį išaugusios šakos, tačiau jei lietaus mažai, ši šaka arba neišauga, arba išauga, bet lieka trumpa, dėl to kitų metų derlius kiekybiškai sumažėja.

Esant tokiems ekstremaliems karščiams kiekvienais metais:

- gamintojas dirba daugiau, kad bent šiek tiek, nors ir minimaliai, išspręstų vandens trūkumo problemą;

- vartotojas kasmet moka daugiau, nes produkto kiekis yra mažas;

- galiausiai ūkininkas visada uždirba šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais.

Norėdamas išspręsti šią problemą, planuoju iškasti šulinį, kuris ateinančiais metais suteiktų pakankamai vandens, tikėdamasis rasti prieš dešimtis ar šimtus metų susikaupusį gruntinį vandenį. Šio šulinio iškasimui ir drėkinimo sistemos, skirtos vandeniui tiekti į alyvmedžius, įrengimui man buvo pateikta sąmata – apie 30 000 eurų. Būčiau tikrai garbingas, jei jūs, su savo pagalba, padėtumėte man tęsti savo veiklą, nes kitaip, be vandens, būtų neįmanoma toliau dirbti ir turėčiau keisti darbą. Dėl to norėčiau paprašyti pagalbos 2/3 projekto išlaidų padengimui.

Tokiu būdu tikiuosi užtikrinti, kad ateinančiais metais, viena vertus, išliktų alyvmedžiai, o kita vertus, aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus kaina nebekiltų.

Maža pabaigos pastaba: savo mažame pasaulyje, sekdamas metinį alyvuogių (ir ne tik jų) gyvenimo ciklą bei kasdien būdamas tiesioginiame kontakte su žeme, drįstu teigti, kad kiekvienais metais vis sunkiau kovoti su išprotėjusiu klimatu. Daugelis man patarė keisti darbą, nes kova su šiandieninėmis oro sąlygomis yra tarsi kasmetinis loterijos žaidimas, kuriame visada pralaimi. Deja, klimato kaita vyksta, ir tai matyti. Ji blogėja nerimą keliančiu tempu. Bet aš nepasiduodu, visada galvoju: „Kitais metais atsirevanšu!“