Mano vardas Tommaso, man 28 metai, prieš dvejus metus įkūriau nedidelį ūkį "Azienda Agricola Le Querce", kuriame iš maždaug 1 500 alyvmedžių gaminamas aukštos kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus.

Dėl vykstančios klimato kaitos centrinę ir pietinę Italiją šiemet ištiko precedento neturinti sausra.

Pavadinti situaciją drastiška - komplimentas: nuo 2024 m. sausio mėn. iki šiandien Abrucuose, kur įsikūręs mano ūkis, iškrito -87,7 proc. kritulių, o Apulijoje, alyvmedžių tėvynėje, situacija identiška (jau nekalbant apie Siciliją).

Italija yra tiesiog padalinta į dvi dalis: šiaurinę dalį siaubia nuolatinės audros, o likusioje Italijos dalyje ne tik neiškrito nė lašas lietaus, bet ir visus tris vasaros mėnesius tvyrojo karštis, kuris išdžiovino dirvožemį iki 1,5 metro gylio.

Šimtamečių alyvmedžių šaknys vos siekia tokį gylį, tačiau net ir jos negali ištverti tokio ilgo laikotarpio be vandens. Alyvmedžiai, negalėdami išlaikyti savo vaisių, juos aukoja, prisirinkdami vandens, kad vėl ir vėl bandytų išsilaikyti iki kito lietaus, kuris, kaip įprasta, vėluoja.

Likusios labai sausos alyvuogės, viena vertus, yra kokybiškesnės, nes jose yra didesnė polifenolių koncentracija, tačiau augintojams tai yra didelė problema, nes iš jų išsiskiria mažai aliejaus, nes minkštimas nėra tinkamai išbrinkęs.

Kadangi jau dabar produkcija sumažėjo apie 40/50 %, o jei lietus nesitrauks, gali sumažėti iki 60 %, padėtis yra netvari. Kitais metais (2025/2026 m.) jau prognozuojamas tolesnis kainų kilimas: alyvmedis užmezga vaisius ant šakos, užaugusios praėjusį pavasarį, tačiau ši šaka, jei lietaus nedaug, arba neišdygsta, arba išdygsta ir lieka trumpa, o tai kiekybiškai sumažina kitų metų derlių.

Kasmet esant tokiems karštiems kraštutinumams

- augintojas deda daugiau pastangų, kad kaip nors, nors ir minimaliai, pašalintų vandens trūkumą;

- Vartotojas kasmet moka daugiau, nes produkto trūksta;

- Ūkininkas galiausiai visada uždirba mažiau nei ankstesniais metais.

Norėdamas ištaisyti šią problemą, planuoju iškasti šulinį, kuris ateinančiais metais užtikrins pakankamai vandens, tikėdamasis rasti požeminio vandens, kuris susikaupė prieš dešimtis/šimtą metų. Už šio gręžinio išgręžimą ir drėkinimo sistemos, kuria alyvmedžiai būtų aprūpinami vandeniu, įrengimą man buvo pasiūlyta apie 30 000 eurų. Man būtų tikra garbė, jei savo pagalba suteiktumėte galimybę tęsti mano verslą, nes priešingu atveju, neturint vandens, būtų neįmanoma tęsti veiklos ir man tektų keisti darbą. Štai kodėl norėčiau pabandyti paprašyti pagalbos 2/3 projekto sumos.

Taip tikiuosi užtikrinti, kad ateinančiais metais alyvmedžiai išliks, o aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus nebrangs.

Baigiamoji pastaba: savo maža dalimi stebėdamas kasmetinį alyvmedžių gyvenimo ciklą (bet ne tik) ir kasdien tiesiogiai bendraudamas su dirvožemiu, galiu drąsiai teigti, kad kasmet vis sunkiau kovoti su išprotėjusiu klimatu. Daug kas man patarė keisti darbą, nes kovoti su šiandienos orais yra tas pats, kas kasmet žaisti lošimo kortomis ir pralaimėti. Deja, klimato kaita yra, ir jūs ją matote. Ir ji grėsmingai blogėja. Bet aš nepasiduodu, visada galvoju: "Kitais metais viską kompensuosiu!".