Mano vardas Evelina ir... na, man tai nelengva, prašyti pagalbos man fiziškai skauda, bet man jos reikia.

Didžiąją metų dalį buvau be darbo, o dabar esu ne visą darbo dieną „nedarbingumo atostogose“, nes gydytojai mano, kad nesu pajėgi dirbti visą darbo dieną. Planavau šį rudenį kreiptis dėl darbo visą darbo dieną, bet neseniai gydytojas pratęsė mano nedarbingumo atostogas iki vasario. Esu sugniuždyta, nes tai reiškia, kad turiu teisę gauti tik ne visos darbo dienos bedarbio pašalpą ir negalėsiu kreiptis dėl man reikalingų darbo vietų. Todėl mano pajamos sumažėjo beveik perpus, nuo tada, kai metų pradžioje buvau atleista iš darbo.

Dėl dviejų lėtinių ligų ir įvairių psichikos sveikatos problemų vartoju septynis skirtingus vaistus, o dėl naujų taisyklių ir žymiai padidėjusių Švedijos sveikatos apsaugos išlaidų negaliu įsigyti kai kurių savo receptinių vaistų.

Dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų, itin brangių vaistų ir kaupiasi sąskaitų, aš esu bejėgė. Mano šeima bando padėti smulkiais dalykais, pavyzdžiui, maisto produktais, o tai, žinoma, yra naudinga, tačiau išlaidų yra tiek daug, kad aš nesugebu jų padengti ir nesu tikra, kiek laiko dar galėsiu taip gyventi.

Suprantu, kad esu toli gražu ne vienintelė, kuri susiduria su sunkumais, žinau, kad visame pasaulyje visko kainos šoktelėjo į viršų.

Būsiu dėkinga už bet kokią pagalbą, net jei tai bus tik paprastas pasidalinimas ar keli eurai. Kai atsistosiu ant kojų, tikiuosi atsilyginti ir taip pat padėti žmonėms, kurie yra tokioje pačioje situacijoje kaip aš dabar.

Ačiū ❤️