Anksčiau įsivaizdavau, kad jaunystėje mums patiems reikia paramos, o suaugusieji patys save išlaiko, o subrendę ir pasiekę tikslą galbūt jau galėsime dalytis su kitais tuo, ką turime.

Bet, laimei, supratau, kokia tai kvailystė.

Esu Dóra. Esu biologė ir laboratorijos vadovė vienoje iš didžiausių pasaulyje spausdintuvų gamintojų įmonių, kuri yra integruota į medicininių diagnostikos prietaisų kūrimo įmonę Miunchene. Kadangi tai tarptautinė įmonė, turiu kolegų iš įvairių šalių. Yra tokių, kurie pabėgo iš Ukrainos nuo karo, ir tokių, kurie atvyko iš vienos saugiausių pasaulio salų – Islandijos. Visi jie turi priežasčių aukotis. Vienas iš jų žino, ką reiškia nepriteklius, o kitiems dėl stiprios šalies ekonomikos nuo mažens buvo įdiegtos labdaros vertybės.

Iš jų išmokau, koks malonus jausmas yra duoti.

Kartą, netrukus prieš Kalėdas, su keliais kolegomis nuvykome dalyti maisto vargstantiems žmonėms. Maniau, kad padėti, šiek tiek duoti bus gera. Bet nesitikėjau, kiek daug galiu gauti. Ten pamačiau, kaip vieni kitiems nepažįstami žmonės pajuto tarpusavio artumą, niūrių žmonių veidai nušvito, ir atsivėrė savotiškas ryšys tarp tų, kurie kitomis aplinkybėmis niekada nebūtų tarpusavyje kalbėjęsi. Tą vietą apėmė keista laimė. Tai buvo stebuklinga. To, kas ten įvyko, neįmanoma pamiršti. Tai buvo lemtingas momentas. Man – tikrai, o kas žino, kiek iš ten buvusių žmonių.

Kai baigėme ir aš išvykau namo, pajutau skausmingą tuštumą ir norėjau, kad nebūtų vėlyvas vakaras ir maisto dalijimas tęstųsi dar ilgiau.

Taigi nusprendžiau, kad nenoriu užsiimti niekuo kitu. Noriu padėti kitiems visur. Tačiau negaliu ir nenoriu rinktis, kam suteikti pagalbą. Pasaulyje per daug nepritekliaus ir per didelė ekonominė nelygybė.

Kadangi niekada nemokėjau mąstyti mažai, nusprendžiau tapti pilotu, kuris gabens pagalbos paketus ten, kur jų reikia.

Noriu kažką padaryti pasauliui, kad jis taptų šiek tiek geresne vieta, kad jame būtų šiek tiek daugiau meilės, kad galėčiau būti kanalu, per kurį pasaulyje tekėtų meilė, kurios niekada negali būti per daug.

Mano tikslas – įkurti fondą, kuris krovininiais lėktuvais pristatytų pagalbos siuntinius bet kur pasaulyje.

Tam turiu gauti piloto licenciją. Siuntiniams vežti reikės daugiavariklio lėktuvo. Piloto licencija kainuoja apie 4 mln. forintų (10 000 €), o jos įgijimas gali užtrukti 1,5–2 metus. Mokymo programa yra sudėtinga, todėl sumažinau darbo valandas, o tai reiškia, kad sumažėjo mano atlyginimas ir eikvoju savo santaupas. Dėl to man reikalinga parama. Turimos santaupos padengs mano išlaidas 2 metus dirbant ne visą darbo dieną.

Norėčiau gauti paramą pilotų mokymo išlaidoms padengti.

Mano svajonė – kad po Raudonojo Kryžiaus pasaulis pažintų dar vieną simbolį, kuris visada reikš pagalbą. Fondo simbolis bus baltas drugelis, dėl drugelio efekto. Vienas mažas geras ketinimas gali turėti milžinišką poveikį kitų žmonių gyvenimui kitoje pasaulio pusėje. Drugelis suplazdino sparnais per maisto dalijimą Miunchene, ir kas žino, kiek toli jo poveikis pasieks...

Nuoširdžiai dėkoju už visą pagalbą ir linkiu, kad ir tu patirtum tą laimę, kurią man teko patirti maisto dalinimo metu. Linkiu, kad kartą aš galėčiau tau padėti.