Mano vardas – Andrzej,

esu gydytojas, patologas, buvęs Silezijos medicinos universiteto mokslo ir dėstymo darbuotojas, kuriame 4 metus ėjau mokslo prodekano pareigas, o daugiau nei 10 metų vadovavau Patologijos katedrai. Buvau daugelio daktaro disertacijų vadovas, daktaro ir habilitacijos darbų bei mokslinių straipsnių recenzentas.

Iki neseniai diagnozavau tūkstančius pacientų, patvirtindamas arba paneigdamas vėžio diagnozę. Patomorfologas prisiima visą atsakomybę už kartais labai sunkius sprendimus ir piktybinių navikų, tarp jų ir vėžio, diagnozės nustatymą. Tai mums, gydytojams, yra labai sunku dėl didelės psichinės naštos, ypač kai nustatome piktybinius navikus jauniems pacientams.Patologų diagnozės yra svarbiausios ir galutinės diagnostikos procese. Kiti gydytojai: chirurgai, radioterapeutai, chemoterapijos specialistai imasi terapinių veiksmų remdamiesi patologine diagnoze, analizuodami audinių ar citologinę medžiagą. Būtent mes, patologai, nustatome daugelį vėžio ligos prognostinių ir prognozinių veiksnių, o tai lemia individualaus gydymo pasirinkimą pacientui. Deja, mūsų yra nedaug (apie 300), o vėžio susirgimų skaičius nuolat auga.

2022 m. man buvo diagnozuotas prostatos vėžys, man buvo atlikta radikali chirurginė operacija ir pavyko nugalėti šią ligą. Galėjau grįžti į darbą ir pas šeimą bei toliau padėti daugeliui ligonių, diagnozuodamas jų audinių ir citologinius mėginius, paimtus iš navikų, tuo pačiu metu skaitydamas paskaitas besimokantiems gydytojams specializacijos mokymų metu, tarp kitko, onkologijos ir onkologinės chirurgijos srityse. Deja, 2024 m. gegužę vėžys vėl sugrįžo, man buvo diagnozuotas antrasis piktybinis navikas – storosios žarnos vėžys, pasiekęs pažengusią IV stadiją. Naviką pavyko pašalinti operacijos būdu, tačiau, deja, kepenyse liko metastazių židiniai. Po operacijos man nepasisekė (tai dažnai nutinka sveikatos priežiūros darbuotojams). Dėl siūlių nesandariumo atsirado sunkus komplikacija – peritonitas. Po 2 mėnesių palaipsniui grįžau prie fizinės veiklos, negalėjau dirbti ir netikau gydymui, t. y. chemoterapijai. Esant tokiai situacijai, išgelbėjimą radau autologinės dendritinių ląstelių vakcinos pavidalu. Terapija buvo atlikta Vokietijoje, ir aš gavau sveikas dendritines ląsteles, kurios man buvo suleistos siekiant padidinti kitų imuninių ląstelių aktyvumą ir jautrumą vėžiui. Šios terapijos išlaidas padengiau iš savo lėšų ir paskolos, kurią gavau iš draugų bei Apygardos gydytojų rūmų. Ši terapija nėra kompensuojama NFOZ. Į darbą grįžau 2024 m. spalio mėn. Liga buvo sustabdyta vakcinos dėka. 2025 m. sausio mėn. liga progresavo, todėl buvo pradėta chemoterapija. Ji tebevyksta. Svajoju apie laiką, kuriuo būtų galima pratęsti tolesnę profesinę veiklą.Noriu toliau padėti vėžiu sergantiems žmonėms, atliekant diagnostiką ir tęsiant veiklą švietimo srityje, susijusią su profilaktika bei žinių apie vėžio veiksnius ir biologiją gilinimu, be kita ko, skaitant paskaitas. Prašau padėti surinkti lėšų pakartotineiterapijai su dendritinių ląstelių vakcina LANEX D.C. (LongAntigen Exposition) Vokietijoje. Tai sustiprins jau pasiektą efektą, t. y. stabilizuos ir sustabdys vėžio ligą.Noriu ir toliau padėti sergantiems onkologinėmis ligomis bei kaip mokslininkas ieškoti naujų vėžio gydymo metodų.

Būsiu dėkingas už kiekvieną įnašą, mano laikas bėga greitai (Tempus rapide fugit).

Konsultacijos ir vizito pas prof. Gansuger data – 2026 m. birželio 8 d., mes galime suspėti užbaigti aukų rinkimą ir kartu pasiekti sėkmę kovoje su mano liga! Trūksta jau tikrai nedaug lėšų

prof. dr. hab. Andrzej Gabriel

Tikiu, kad pavyks!