Sveiki, mane vadina Paulina, man 29 metai, o didžiausias mano turtas – mano trejų metų sūnus Adomas. Rašau jums su didžiule pagalba prašydama šiuo man sunkiu laikotarpiu.

Mano problemos prasidėjo, kai grįžau į Lenkiją ir pastojau. Sunkiu metu, kai labiausiai reikėjo paramos, mano šeima nusisuko nuo manęs, o vyras, vietoj to, kad mane paremtų, pradėjo gyventi destruktyvų gyvenimą. Jo smurtas, neištikimybė ir vagystės mane privertė pasinerti į gilią neviltį. Atsižvelgdama į tai, kas vyko mūsų namuose, priėmiau sunkų sprendimą išeiti, kad Adomui užtikrinčiau saugų ir ramią gyvenimą.

Nors dirbu visą darbo dieną, mano uždarbio nepakanka nuomai, Adomo darželiui ir per laiką susikaupusioms skoloms padengti. Gyvenu nuolatinėje įtampoje, dažnai badauju, o mano vienintelis tikslas tapo sukurti geresnį rytojų savo sūnui.

Ieškodama pagalbos, kreipiausi į policiją, tačiau byla buvo nutraukta dėl įrodymų stokos. Mane nuvylė paramos sistema, kuri nepastebėjo mano padėties, nors aš bandžiau kovoti dėl geresnės ateities sau ir Adamui. Mano psichinė būklė labai pablogėjo – man diagnozuota gili depresija ir nerimas, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Aš užsidariau namuose, bijau žmonių, bet žinau, kad turiu kovoti dėl savo vaiko gerovės.

Šiandien prašau jūsų pagalbos. Gėda prašyti, bet neturiu kito pasirinkimo. Man reikia paramos, kad taptų finansiškai nepriklausoma nuo vyro, galėčiau grąžinti skolas ir užtikrinti Adamui ramią bei saugų gyvenimą. Bet kokia suma, net ir mažiausia, mums bus didžiulė parama ir padės man kovoti už geresnę ateitį.

Dėkoju už visą pagalbą ir paramą, kurią gaunu. Adomas yra didžiausias mano džiaugsmas ir gyvenimo motyvacija, ir aš padarysiu viską, kad niekada jo neprarastų.

Su dėkingumu,

Paulina