Daug metų turėjome sveikatos problemų, sunkių sveikatos sutrikimų ir streso, tačiau vis tiek labai stengėmės gyventi kuo geriau. Deja, šiandieninėje ekonomikoje mums nepavyko pasiekti savo tikslo - turėti nuosavą, privatų laimės ir džiaugsmo gabalėlį. Namų!

Mano vyras (44 m.) persikėlė į kitas šalis, kad galėtų būti su manimi (31 m.), kur nekalba kalba ir nesupranta kultūros, padarė mane laimingiausiu žmogumi planetoje, o tada, praėjus 2 mėnesiams po mūsų vestuvių dienos, patyrė insultą, neteko darbo, negavo atlyginimo. Baisios dienos buvo kupinos tikros baimės, liūdesio, bet kartu ir vilties, o visa tai mus užklupo egzistencinės krizės kilpoje. Koją pakišo įvykiai, jokio darbo, išsilaikėme iš vieno atlyginimo, įskaitant tėvų išlaikymą, daug skolų, jokios išeities. Nuo to laiko tai buvo kova.

Iki šiol negalime tvirtai stovėti ant dviejų kojų. Sakoma, kad nesi silpnas, jei prašai pagalbos, todėl nusprendėme pabandyti.

Kreipiamės vienas į kitą meilės ir paramos, tačiau norėtume sukurti kažką, ką galėtume puoselėti kartu ir įgyvendinti savo svajonę.

Iš anksto dėkojame!