Mano vardas – Rudolfas Kutas, esu pensininkas. Prieš 16 metų iš Budapešto persikrausčiau į Átány kaimą. Per kelias savaites, praleistas čia, pradėjau suvokti, kokiomis gyvenimo sąlygomis gyvena romų mažuma. Pradėjau dirbti su vaikais, vasaros virtuvę pavertiau bendruomenės erdve. Po pamokų vaikai mielai ateidavo pas mane. Kartu padėdami vieni kitiems atlikdavome tą dieną duotus namų darbus, o po to žaisdavome. Stalo žaidimai, karoliukų vėrimas, rankdarbiai, žaidimai kieme ir pan. De, deja, įsikišo politika, nes meras grasino vaikų tėvams, kad jei jų vaikai lankysis pas mane, jie negaus viešųjų darbų. Taigi vaikai, deja, vis dažniau praleisdavo bendras veiklas. Vėliau jie nebedrįso ateiti. Tačiau su savo partneriu vis dėlto radome progų, kai galėjome su jais užsiimti. Tokia proga buvo, pavyzdžiui, Velykos, kai jiems surengėme kiaušinių ieškojimą, arba Vaikų dienos viktorina, kurią, iš anksto suderinę su kultūros namų direktoriumi, norėjome surengti kultūros namų sode, tačiau meras to neleido. todėl, remdamiesi mano rašytiniu prašymu, kurį jis patvirtino savo parašu, buvome priversti renginį surengti kaimo sutvarkytoje sąvartyne. Galėčiau ilgai rašyti, kaip dar bandžiau padėti čia gyvenančiai mažumai, tačiau šiuo metu didžiausia jų problema yra pragyvenimas. Iš aukų kartais galiu gauti drabužių, bet tuo tikrai negaliu pagerinti jų gyvenimo kokybės. Iš jūsų atsiųstos sumos norėčiau pirmiausia paremti vaikus, nuvedant juos į tokias vietas, kur juos veikia kiti aplinkos veiksniai, taip ugdant jų savimonę. Žinoma, tam tikrą sumą reikėtų skirti ir maistui, nes jų tėvai neturi nuolatinio pajamų šaltinio, todėl kartais jie dienų dienomis nevalgo. Be to, reikėtų organizuoti kūrybines bendruomenės formavimo veiklas, kurios padėtų sukurti vieningą bendruomenę, kurios nariai, tapę suaugusiais, norėtų gyventi kitokio lygio gyvenimą.

Problema didelė, todėl dėkoju už jūsų pagalbą.

Rudolfas Kutas

Átány Árpád vezér utca 6.

+36 30 140 1920