Esame šeima, kuriai teko susidurti su pačia sunkiausia diagnoze. 2024 m. rugsėjo mėnesį mano mylimam vyrui Rysiu buvo diagnozuoti piktybiniai navikai abiejuose smegenų pusrutuliuose – IV laipsnio glioma.

Tai jau antrasis vėžys, ištikęs mūsų artimuosius. Mūsų sūnus Karolek tris kartus buvo arti mirties – pirmą kartą po gimimo dėl sunkios sepsio formos, o vėliau du kartus dėl ūminės leukemijos, dėl kurios teko atlikti kaulų čiulpų transplantaciją. Tikėjomės, kad po šių sunkių metų mūsų laukia ramybė, tačiau gyvenimas mus vėl išbandė. 

Negaliu suvokti, kad tai ne genai, o aklas, žiaurus likimas vėl ištiko mūsų šeimą. Nepaisant to, mes nepasiduodame – žaidžiame su tomis kortomis, kurias mums išdalijo likimas. Mes ištraukėme Karoleką iš mirties gniaužtų, ir Rysiu taip pat ištrauksime.

Radau modernią užsienio terapiją, kuri gali paversti kelis gyvenimo mėnesius į daugelį metų. Deja, ji labai brangi – mums reikia apie 700 000 eurų. Per artimiausias 2–3 savaites turime surinkti 70 000 eurų. Mums tai yra milžiniška suma, ypač todėl, kad turėdami neįgalų vaiką, negalėjome sutaupyti didelių sumų. Mums reikia greitos pagalbos, nes auglys auga kiekvieną savaitę.

Mūsų sūnaus ligos metu, kai man teko palikti darbą, šeimos išlaikymo naštą prisiėmė mano vyras. Jis dirbo keliuose darbuose, kad galėtų apmokėti Karoleko gydymą ir reabilitaciją. Jis visada mumis rūpinosi. Prisimenu dieną, kai paskambinau Rysiu į ligoninę, nes gydytojai mums pasakė skubėti, kad jis galėtų atsisveikinti su mūsų sūnumi. Tada įvyko stebuklas – Karolek išgyveno.

Mūsų sūnaus gydymas buvo nepaprastai sunkus. Rysiu nešė jį ant rankų, kai jam trūko jėgų, ir priversdavo juoktis tamsiausiais momentais. Mums buvo pasakyta, kad Karolis turės protinę negalią, kad taps „augalu“ ir neišgyvens iki 11 metų. Bet Rysiu visada išliko optimistas ir tikėjo, kad Karolekui pavyks. Šis optimizmas suteikė man jėgų kovoje už mūsų vaiką, o dabar – kovoje už savo vyrą.

Šiandien Karoliui 16 metų, o liga jau 6 metus yra remisijoje. Jis puikiai sutaria su tėčiu, ir abu mėgsta juodąjį humorą. Jie juokiasi sakydami: „Blogiau jau nebus, gali būti tik juokingiau.“ Mūsų dukra Kalinka dar labai jauna, bet jai tėtis yra visas pasaulis.

Rysiu yra mano didžiausias ramstis ir geriausias draugas. Mes nesiskundžiame – mes imamės veiksmų! Mes prašome pagalbos. Jūs gelbėjate ne tik mano vyrą, bet ir visą mūsų šeimą.“