Abolfazl – 11 metų berniukas iš Irano, gimęs su dismelija, dėl kurios jam buvo amputuotos abi kojos, kai jam buvo vos 9 mėnesiai. Nepaisant visų sunkumų, Abolfazl užaugo į protingą, drąsų ir atkaklų vaiką. Tačiau nors jo dvasia yra nepalaužiama, iššūkiai, su kuriais jis susiduria kasdien, yra neįsivaizduojami.

Irane vaikams, tokiems kaip Abolfazl, kuriems reikia kojų protezų, kad galėtų vaikščioti ir gyventi savarankiškai, teikiama labai mažai paramos. Deja, vienintelė galimybė jo šeimai yra įsigyti protezus iš Europos, kur jie yra nepaprastai brangūs ir todėl dažniausiai nepasiekiami. Tai reiškia, kad Abolfazlo svajonė vaikščioti savarankiškai yra nepasiekiama – nebent mes galėtume padėti.

Abolfazlo motina Zahra kovoja su savo pačios ligomis. Neseniai jai buvo diagnozuotas smegenų vėžys, todėl Zahra patyrė daugybę operacijų, taip pat keletą radioterapijos ir chemoterapijos kursų. Jos gydymo išlaidos sukėlė nepakeliamą finansinę naštą šeimai, dėl kurios jie nebegali sau leisti įsigyti protezų, kurių Abolfazlui taip reikia. Jie yra širdį draskančioje situacijoje, susidurdami su Zahros ligos fizine ir emocine našta, tuo pačiu stebėdami, kaip jų sūnus kovoja, neturėdamas galimybės vaikščioti.

Tačiau yra vilties. Su jūsų pagalba galime suteikti Abolfazlui protezus, kurių jam reikia, kad atgautų judrumą ir savarankiškumą. Renkame 12 000 eurų, kad galėtume įsigyti šias protezines kojas iš patikimo gamintojo Vokietijoje. Tai ne tik pakeis Abolfazlo gyvenimą, bet ir padės palengvinti jo šeimos naštą, kai ji susiduria su Zahros sveikatos problemomis.

Jūsų auka gali suteikti Abolfazlui galimybę pirmą kartą savarankiškai vaikščioti. Ji gali suteikti jam galimybę bėgioti, žaisti ir patirti gyvenimą kaip kitiems jo amžiaus vaikams. Nė vienas vaikas neturėtų vienas susidurti su tokiais iššūkiais, o su jūsų pagalba galime užtikrinti, kad Abolfazlas gaus paramą, kurios jam reikia, kad galėtų žengti į priekį su viltimi.

Prisijunkite prie mūsų šioje gyvenimą keičiančioje misijoje. Kiekviena auka, nesvarbu kokio dydžio, priartins mus vienu žingsniu arčiau to, kad suteiktume Abolfazlui savarankiškumą, kurio jis nusipelno, ir palengvintume neįtikėtiną naštą, kurią neša jo šeima.