Gaisras per vieną akimirką atėmė iš mūsų namų saugumą ir ramybę. Nors nė vienas iš mūsų fiziškai nenukentėjo, nuo tos dienos mūsų kasdienis gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Vieta, kuri visada buvo mūsų atrama – mūsų šeimos namai, vieta, į kurią grįžti – dabar reikalauja milžiniškų pastangų, kol vėl taps tais namais.

Žala yra didžiulė. Pastatui reikia visiškai naujo stogo, o gesinimo operacijos metu kambariai buvo užtvindyti. Tai reiškia ne tik konstrukcinius remontus, bet ir namo džiovinimą, kambarių renovaciją bei visko atstatymą į tokią būklę, kad jame būtų saugu gyventi. Su šiais remontais susijusios išlaidos yra milžiniškos.

Esame trijų vaikų tėvai, kurie savaitės dienomis gyvena internate. Mūsų namai yra ypatinga vieta, į kurią jie grįžta savaitgaliais, per atostogas ir Kalėdas – erdvė, kurioje jie gali atsikvėpti, pajusti šeimos šilumą ir mėgautis paprastu kasdienio gyvenimo artumu. Mes taip pat gyvename dėl šių akimirkų: laukdami, kol koridoriuje pasigirs jų žingsniai, dalydamiesi maistu, kalbėdami iki vėlyvos nakties. Mums sunkiausia yra mintis, kad šiuo metu negalime jiems suteikti to paties saugaus prieglobsčio. Kalėdos jau visai netoli. Šis metų laikas paprastai alsuoja Kalėdų eglutės kvapu, namuose ruošiamais valgiais ir ramybe, kuri ateina po ilgo metų – tai akimirka, kai mes nieko labiau nenorime, kaip būti kartu po vienu stogu. Šiais metais viskas atrodo kitaip. Vietoj šventinių pasiruošimų – remonto planai, vietoj papuošimų – gaisro palikti pėdsakai.

Kreipiamės pagalbos, nes patys negalime padengti šių išlaidų. Kiekvienas įnašas – nesvarbu, koks jis būtų – priartina mus prie tikslo suteikti vaikams namus, į kuriuos jie galėtų grįžti ne tik švenčių metu, bet ir visais kitais momentais, kai šeima jaučiasi kaip šeima.