2008 m. mano mamos partneris pateko į sunkią avariją, per kurią jam buvo sutraiškytos abi kojos. Po ilgų operacijų ir reabilitacijos jis po kelerių metų atgavo gebėjimą vaikščioti, tačiau jo judėjimo galimybės vis dar labai ribotos. Prieš nelaimingą atsitikimą mes pradėjome savo namo remontą, finansuojamą paskola. Deja, po nelaimingo atsitikimo draudimo bendrovė atsisakė išmokėti bet kokią kompensaciją, todėl atsidūrėme sunkioje finansinėje padėtyje.

Bėgant metams padėtis tik blogėjo. Tuo metu gimė mano jaunesnysis brolis, o vėliau sužinojome, kad jis serga dažnai vaikystėje pasitaikančiomis ligomis, dėl kurių prireikė klubo sąnario operacijos. Dėl to dabar jis vaikšto su ramentais arba vaikštyne, kad galėtų judėti. Mano motina tapo nuolatine jo slaugytoja ir iš valstybės gauna tik minimalią pašalpą, kuri toli gražu nėra pakankama pragyvenimui.

Mano mamos partneris ir aš sunkiai dirbome, kad išlaikytume šeimą. Septynerius metus dirbau elektriku gamykloje, bet prieš du mėnesius dėl atleidimo iš darbo praradau darbą. Be to, prieš kelerius metus patyriau nelaimingą atsitikimą, dėl kurio kairiąja akimi matau tik 10 %, todėl man daug sunkiau susirasti naują darbą, nes dėl šios negalios manęs dažnai nepriima.

Didėjant finansiniam spaudimui, buvome priversti aukoti net mažus gyvenimo džiaugsmus. Jau daugelį metų negalėjome ramiai ir laimingai atšvęsti nė vienos šventės, gimtadienio ar ypatingos progos. Kiekvienos šventės primena, ko netekome ir kaip sunkiai kovojame vien tam, kad išgyventume. Vietoj džiaugsmo kiekvieną šventinę akimirką užgožia stresas ir liūdesys.

Dabar esame pasiekę lūžio tašką. Maistui mums liko vos 1-2 savaičių pinigų, o interneto ir telefono paslaugos netrukus bus atjungtos. Svarbiausia, kad po 1-3 mėnesių mūsų namas bus parduotas aukcione dėl nesumokėtų paskolų.

Labai prašome pagalbos, kad galėtume stabilizuoti savo padėtį, padengti neatidėliotinas išlaidas ir neprarasti namų. Bet koks įnašas mums būtų labai svarbus ir suteiktų galimybę atkurti savo gyvenimą - ir pagaliau patirti šventės džiaugsmą be baimės viską prarasti.