Elektroninė muzika yra laiko architektūra: ji kuria, sluoksniuoja, moduluoja. Ji dirba su dažniais, erdvėmis, formomis.

Trečiajame „Hamletsynthesized“ festivalyje ši intuicija išsiplečia ir virsta pagrindine metafora: geometrija. Ji suprantama ne kaip matematinis tikslumas, bet kaip jautrus įtampų, santykių, struktūrų žemėlapis. Geometrinės formos taip tampa gyvais simboliais, galinčiais papasakoti kiekvienos festivalio dienos esmę, atspindėdamos garso savybes, socialinę dinamiką, emocinę atmosferą, kurią sukurs kiekvienas renginys.

Atvirumas, dalijimasis, tęstinumas.

Ratas yra ritualo, kolektyvinio klausymosi, praeitį ir dabartį jungiančio cikliškumo simbolis. Tai forma, kuri vienija be hierarchijų ir simbolizuoja pirmąjį festivalio vakarą, sumanytą kaip draugišką susibūrimą: apsilankymą muziejuje ir du vienas kitą papildančius pasirodymus. Apvalus judesys, kuris priima ir įveda.

Įtampa, pagreitis, ritmas.

Trikampis yra dinamiška figūra, sudaryta iš nestabilios pusiausvyros, iš viršūnių, nukreiptų į skirtingas puses. Jis puikiai tinka apibūdinti antrąją dieną, kurios centre – gyvo pasirodymo ir dance, house bei techno muzikos pulsuojanti energija. Trys kampai kaip trys stiprybės: publika, menininkas ir erdvė. Ritmas yra judanti geometrija.

Moduliarumas, sudėtingumas, kolektyvinė harmonija.

Šešiakampis – tai forma, kuri gamtoje kartojasi, kad sukurtų funkcionalias ir atviras struktūras, pavyzdžiui, bičių koryse. Ji simbolizuoja įvairovės turtingumą, kuriame randama tvarka. Sekmadienio diena yra būtent tai:polifoninė garsų, susitikimų, konferencijų, tyrinėtinų instrumentų, turgelio ir didžiojo finalinio pasirodymoantologija. Chorinė, modulinė, įtraukianti diena.

Harmoningas atsijungimas, poetinis atvirumas.

Penkiakampis yra figūra, kuri nutolsta nuo tobulos simetrijos, bet išlieka centruota. Nereguliari, įspūdinga, simbolizuojanti vizualinę parodą, kuri lydi festivalį: vieta, kur suvokimas, vaizdas ir garsas susikerta, nesiekiant sutapti, paliekant erdvės intuicijai ir jutiminėms dviprasmybėms.