Šokdama svajonę į gyvenimą

Kai pirmą kartą atvykau į Berlyną, stovėjau prie Berlyno sienos ir padariau nuotrauką – už manęs buvo sienos piešinys su užrašu„Šokis į laisvę“. Neturėjau nė menkiausio supratimo, kur gyvenimas mane nuves. Žinojau tik tai, kad turiu sekti savo širdies balsą ir pasitikėti savo intuicija.

Šokis tapo mano inkarnu. Jis padėjo man išgyventi, pabusti, vėl susieti. Jis palaikė mane gyvenimo chaose ir grožyje. Kai mano kelias atsivėrė – vedamas dvasinio ilgesio ir gilaus laisvės troškimo – aš keliavau po pasaulį, ieškodama ir mokydamasi. Susitikau su išmintingais mokytojais ir drąsiais bendražygiais. Viena iš jų buvo Anna Halprin, kurios šventųjų šokių aikštelė Kalifornijoje pažadino manyje kažką laukinio ir ryžtingo. Tas susitikimas pasėjo sėklą, kuri šnabždėjo:„Galbūt vieną dieną... aš pastatysiu savo šokių aikštelę.“

Ilgą laiką ta svajonė atrodė per didelė, pernelyg nereali. Bet dabar, po metų mokymo, kūrybos ir gydymo kartu su kitais, jaučiu, kad pagrindas po šia vizija tampa realus.

Šis projektas – ši šokių aikštelė – nėra tik apie struktūros pastatymą. Tai apie erdvės, skirtosteisingiems santykiams, sukūrimą: su savimi, vieni su kitais ir su Žeme. Pasaulyje, kuris dažnai atrodo suskaidytas ir atsijęs, aš iš visos širdies tikiu, kad tai, kaip mes bendraujame vieni su kitais,yra svarbu. Šokis – su savo gebėjimu sušvelninti gynybą, pažadinti empatiją ir atgaivinti gyvybingumą – yra vienas iš galingiausių ryšio skatintojų, kuriuos turime.

Įsivaizduoju šią aikštelę įsikūrusią Korfu salos laukiniame grožyje, atvirą dangui, apsuptą alyvmedžių ir jūros brizų. Vietą, kur susirenkame judėti, jausti ir kurti. Kur šokis, vizualusis menas ir judesiu grindžiamas tyrinėjimas susitinka derlingoje tarpinėje erdvėje – tarp tylos ir garso, tarp sielvarto ir džiaugsmo, tarp asmeninio ir kolektyvinio.

Tai bus vieta seminarams, ritualams, įkūnijimo treniruotėms, kūrybinei raiškai ir intymiam individualiam bei porų darbui. Erdvė, kurioje kūnas tampa ir drobė, ir vedlys. Kur galime prisiminti, kad priklausome – sau, vieni kitiems ir kažkam didesniam už mus visus.

Prašau jūsų paramos, kad šis sapnas taptų realybe. Jūsų aukos padės įrengti grindis ir aplinkinę erdvę, kurioje vyks šie ateities renginiai. Tačiau be materialinės paramos, jūsų parama – dalijantis, aukojant ar tiesiog stebint – padeda kurti bendruomenę, kuriai šis projektas trokšta tarnauti.

Kartu šokime šią svajonę į gyvenimą.