Mano vardas Andrew ir renku lėšas namams.

Mano močiutė yra moteris, kuri mane užaugino, mylėjo ir rūpinosi manimi. Ji daug prarado dėl mano gimimo ir savo šeimos. Jai nupirko nuosavą namą ir jai pavyko pabėgti nuo toksiškų smurtinių santykių su mano seneliu. Tačiau mano mama pagimdė mane jauną, o močiutė sunkiai dirbo, kad išlaikytų save ir savo 2 vaikus( kurie nedirbo )pamaitintų ir turėtų stogą virš galvos. Taigi, kai aš taip pat atsiradau, mama norėjo atiduoti mane įvaikinti, nes negalėjo prisiimti atsakomybės, bet močiutė ją sustabdė ir rūpinosi manimi vietoj jos. Tačiau išlaidos už namą ėmė nebeužtekti ir mama įtikino močiutę parduoti namą ir persikelti į mažesnį būstą. Ji taip ir padarė, bet tai buvo blogame rajone, kur juos užpuolė jų pačių namuose. Mama vėl įtikino močiutę parduoti namą ir šį kartą persikelti gyventi pas savo buvusį vyrą, mano senelį. Jo butas buvo 20 kvadratinių metrų netvarkingas, be elektros ir vandens. Taigi jie panaudojo likusius pinigus remontui. Tame 20 kvadratinių metrų ploto būste 20 metų gyveno 5 žmonės. Kai baigiau vidurinę mokyklą, nuėjau dirbti ir bandžiau sutaupyti pinigų pradiniam įnašui už namą. Turėjau apie 3000 eurų, kai prasidėjo neįprasta įvykių virtinė.

Apyvokos daiktai pradėdavo lūžti žmonėms reikėdavo pinigų, ir kaip aš vienintelis turėjau pastovų darbą, taip viską pakeičiau. Tada mirė mano dėdė ir mano močiutė, kuri buvo sugniuždyta, prašė manęs duoti 1000 eurų jo šeimai (žmonai ir vaikams). Metai taupymo mokant už viską jau buvo praėję per mažiau nei metus. Dirbu jau 6-7 metus ir nebesugebėjau sukaupti jokių santaupų kaskart, kai kas nors nutinka, turiu įsikišti. Galėjau jau seniai išvažiuoti ir gyventi be mamos ir senelio streso ir nesąmonių, bet negalėjau palikti močiutės, kad ji būtų išnaudojama.

Aš tiesiog noriu ramybės ir tylos, kad galėčiau gyventi su močiute, kol dar galime.

Ačiū tiems, kurie tai skaito ir gali pasidalyti šiuo žodžiu bei paaukoti viską, ką gali.