Sveiki. Labai norėčiau užsiregistruoti į kursus, išmokti Manifestacijos galios

Traukos dėsnis

Nustatykite mano užsikimšimus. Savęs išgydymas. Noriu kraustytis arčiau savo vaikų, kurie gyvena kaime. Ten taip tylu ir ramu, palyginti su čia. Turiu 2 dukras ir sūnų, kuriuos myliu labiau už viską žemėje! Jie daug reikalavo, kad turiu dingti iš dabartinės gyvenamosios vietos, nes čia nesaugu ir negaliu čia prižiūrėti anūkų. Ir aš tai labai gerai suprantu ir visiškai tai gerbiu! Taigi aš juos prižiūriu jų namuose. Tada mėgaukitės mumis 😊.

Noriu būti laimingas ir stiprus bei galėti padėti savo artimiesiems įvairiais reikalais, taip pat žmonėms, kurie kovoja su mintimis, nerimu, pykčiu, priklausomybe, bet negali išeiti pro duris, pasikalbėti su sveikatos priežiūros darbuotojais ar kitomis agentūromis. kad jie norėtų susisiekti, bet negali. Aš galiu būti tas, kuris padės tokioje sunkioje ir pažeidžiamoje situacijoje. Ir nereikės mokėti. Anksčiau padėjo žmonėms įvairiais dalykais. Nusipirko ir maisto kažkam, nieko neprašydami mainais. Prisimenu, kad tai man suteikė gerą ir šiltą jausmą bei dėkingumą. Kitus, į kuriuos žmonės žiūrėjo iš aukšto, pasisveikinau ir taip pat galėjau užmegzti pokalbį. Jei turėdavau pinigų, visada atiduodavau po centą. Niekada nepamiršau, kai išgirdau, kad kai kas nors apie mane kalba ir neprisiminė ar nežino mano vardo, tai paaiškino taip: Ji, kuri visada taip gražiai šypsosi ir visada sveikinasi. O, taip, tada žmonės galėtų pasakyti. Tai buvo labai jaudinanti girdėti ir turiu pasakyti, kad tai buvo nuostabus jausmas, kad kažkas iš tikrųjų mane atpažino. Prisimenu, kaip augau ant jo. Tai buvo anksčiau, aš pats nukritau. Anksčiau visada prižiūrėjau šunis kitiems. Per pastaruosius 2 metus vis dažniau pagalvoju, kaip su šunimi gali būti taip jauku. Kažkas, kuris nori, kad aš tapčiau mama, ir mes turime kompaniją ir puikiai žino, ką tai daro sveikatai ir psichikai. Tai toks vaistas sielai ir mano savijautai, kai prižiūriu šunį. Ir tada aš išeinu kiekvieną dieną. Nemėgsta vienas leistis į keliones. Tai taip vieniša. Noriu aplankyti šeimą, be nerimo ir noriu dalyvauti tokiuose susibūrimuose kaip krikštynos, sutvirtinimai, vestuvės, gimtadieniai, Kalėdų šventės ir dalyvauti kelionėse, kurių prašoma gydytojo paskyrimai, specialistai, oftalmologas, galbūt akiniai, Odontologas. Norite turėti galimybę nusipirkti visokio sveiko maisto, pavyzdžiui, žuvies, baltos mėsos, vaisių, daržovių ir tt...per brangu mums, gyvenantiems vieni Norvegijoje! Už savo nedidelį butą moku beveik tiek pat nuomos mokesčio, palyginti su šeima, kuri turi savo butą ir moka ir paskolą, ir nuomą! Norvegija turtinga, bet gyventojai, deja, neturtingi! Daug ir ilgos eilės prie maisto skirstymo punktų didesniuose miestuose. Man ne kartą pritrūko ir maisto, ir higienos priemonių, ir vaistų, nes pinigų, deja, neužtenka. Neatsimenu, kada paskutinį kartą per Velykas ar per kitas šventes valgiau kalėdinį maistą ar dar ką nors! Pasirinkau iki 5 kartų likti namuose Kalėdoms, nes vis kažkam trūkdavo kalėdinių dovanų. Ir visada skaudėjo. Mano šeimoje niekas to nežino. Sakiau, kad manęs paprašė, kad aš niekada negalėjau eiti į tokius maisto pristatymus, nes jaučiuosi kaip elgeta ir nieko vertas, taip pat todėl, kad augdamas niekada neturėjau nieko, kas manęs išmokytų, kad galėčiau apie tai paklausti. dalykų. Išmoko, kad niekada nereikėtų prašyti kitų maisto, gėrimų ar obuolių, nes tai buvo elgetavimas. Ir tai vis dar taip giliai manyje, kad negaliu to padaryti. Vaikystėje buvau labai vieniša. Neturėjau su kuo žaisti, kol persikraustėme ir man nebuvo 10 metų. Mama ir tėtis mane mylėjo, bet jauni ir neišmanantys. Jie buvo atkaklūs darbuotojai, kurie, žinoma, vėliau davė daug naudos. Jie buvo finansiškai tvirti ir tai labai padėjo man, mano broliams ir mūsų vaikams, o dabar, žinoma, proanūkiams. Gavau tai ko norėjau ir dar daugiau. Ir aš esu labai dėkingas už tai! Bet tai manęs neišmokė nei suprasti emocijų, nei kas iš tikrųjų yra gyvenimas ir ką tu gali padaryti, kad tikėtum savimi ir būtum savimi patenkintas. Beveik nieko neprisimenu iš savo gyvenimo, kai man nebuvo 10 metų.

Nei bendramoksliai, nei mokytojai, nei vaikai darželiuose, nei darbuotojai. Nuo 4 klasės prisimenu daugiau. Buvo uždraustas, tyčiojamasi ir iš jo juokėsi. Nes buvau uždaras ir labai drovi. Jei niekas kitas manęs nenubaudė, tai aš pats tai padariau, nesąmoningai! Šiandien, būdama 57-erių, pažinau save ir daug apmąsčiau apie save ir mane supančią aplinką bei sudėliojau dalį savo dėlionės. Taip pat pradėjau kurti privačią autobiografiją, nes kai ją skaitau, atrodo, kad aš jos nerašiau. Šiek tiek pagalvojote, o jeigu man pavyks parašyti knygą, ją išleisti? Užsidirbti pinigų. Kai mano vaikai buvo maži, norėjau parašyti nuotykių knygą. Mėgo skaityti pasakas dainuoti su savo vaikais. Ir aš taip pat norėčiau tai padaryti su savo anūkais. 2 mergaitės 1 1/2 metų ir 2 1/2 metų. Turiu pasakyti, kad tapusi močiute pamažu pradėjau tikėtis geresnio gyvenimo. Bet.. dabar čia buvo daug. Nežinote, ką čia laikyti ir ką išsinešti? Gerai. Jei dabar viską ištrinsiu, žinau, kad daugiau niekada čia neužeisiu.

Tai leidžia man sveikai pradėti naują gyvenimą, būti savo vaikams ir anūkams, tėvams, broliams, dukterėčioms, sūnėnams ir galiu susisiekti su geriausiu pasaulio draugu, kurį kažkada turėjau, kurio man nepavyko ir kurį aš labai pasiilgau. Visi mane matė gal 2__3 kartus per metus. Kartais praėjo daugiau nei metai. Mano tėvai mane prarado daugelį metų. Žinau, kad jie verkė, aš taip pat. Visada kovojo su baisia bloga sąžine visų kitų atžvilgiu. Aš uždariau save ir visus kitus savo gyvenime nuo maždaug 12 metų! Labai gaila, kad PRIVALAI turėti pinigų, kad galėtum pasveikti. Turite turėti pinigų, kad gautumėte pagalbą diagnozuojant, kas yra negerai. Labai gaila, kad pinigai reiškia viską, kai taip neturėtų būti, jei kas nors norės man padėti, būsiu labai dėkingas! Nors dabar pati jaučiuosi sugniuždyta ir pažeminta, pirmą kartą gyvenime klausiu: ar tu/tu man padėsi? Ir tt Heidi