Afrikoje vanduo yra nuolatinė problema. Yra vietų, kur vandens galima gauti be jokių sunkumų, o yra tokių, kur tai labai sunku arba visiškai neįmanoma. Aš taip pat ėmiausi tokios neįmanomos užduoties, bet vienam man to nepavyks. Turite žinoti, kad savanoje reikia gręžti 150–250 m gylio šulinius specialiais įrankiais, o jei pavyksta rasti vandens, jį į paviršių galima iškelti specialiais siurbliais, o tai yra labai brangu. Be to, reikia įrengti rezervuarą, į kurį vanduo būtų pumpuojamas.

O kodėl?

Todėl, kad vaikai ir moterys yra atsakingi už vandens atsargų papildymą ir kasdien nueina kelis kilometrus su asilais, nešdami ant nugaros kibirus, kad atneštų vandens savo šeimoms. Prašau jūsų, jei turite galimybę, paremti mano iniciatyvą, nes taip palengvinsite didesnės bendruomenės vaikų ir moterų kasdienybę, padėdami jiems gyventi oresnį, žmogiškesnį gyvenimą.

Kodėl moterys ir vaikai?

Gyvenimas savanoje nėra lengvas. Ten gyvenančios tautos užsiima žemdirbyste ir gyvulininkyste, daugiausia todėl, kad jų pagrindinė pajamų šaltinis yra karvės. Vyrų užduotis – saugoti bandą, užauginti maistą ir prižiūrėti karves. Sausuoju metų laiku jiems tenka nueiti keliasdešimt kilometrų, kad pasiektų vandenį, be to, jiems gresia įvairūs pavojai dėl hienų, liūtų ir kitų laukinių gyvūnų. Būna, kad gyvuliai prie vandens prieina tik kas 2–3 dienas. Jei vandens neranda, jie bando kasti aplink mažas balas, kad surastų vandens ir galėtų pagirdyti savo gyvulius. Tai, kas mums atrodo savaime suprantama, daugelyje Afrikos vietų yra tik svajonė. Prašau padėti įgyvendinti šią svajonę, paremdami mano iniciatyvą. 

Daugiau informacijos [email protected]