Mano vardas Emanuela, ir šį laišką rašau su dideliais sunkumais, tačiau taip pat nuoširdžiai ir su viltimi.

Šiuo sudėtingu mano gyvenimo etapu susidūriau su situacija, kurios niekada nebūčiau įsivaizdavusi: realia rizika prarasti namus – vienintelę vietą, kuri man ir mano šeimai reiškia saugumą, stabilumą ir apsaugą.

Pastaraisiais metais dariau viską, kas įmanoma, kad išsilaikytume, sukandusi dantis ir ieškodama sprendimų, tačiau aplinkybės, kurių negalėjau kontroliuoti, šią kovą padarė vis sunkesnę. Išlaidos kaupėsi, pajamų nebepakanka, o šios situacijos našta tapo nepakeliama.

Namai – tai ne tik stogas virš galvos: tai vieta, kur saugomi prisiminimai, kur randamas prieglobstis sunkiomis akimirkomis, kur kiekvieną dieną bandoma pradėti iš naujo. Jų netekimas reikštų prarasti kur kas daugiau nei keturias sienas.

Todėl šiandien nuolankiai prašau pagalbos.

Kiekvienas įnašas, net ir mažiausias, gali padaryti didelę įtaką ir padėti man laimėti laiko, atsikvėpti ir rasti stabilų sprendimą.

Kas negalės prisidėti finansiškai, vis tiek gali man padėti pasidalindamas šiuo prašymu arba tiesiog padrąsinančia mintimi: net ir tai reiškia daugiau, nei galima įsivaizduoti.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie perskaitys šias eilutes, tiems, kurie išties ranką, ir tiems, kurie padės man nesijausti vienišai šiuo trapiu metu.

Su dėkingumu ir viltimi,

Emanuela