Gerumas yra užkrečiamas. Įkvėpta vietos autobuso vairuotojo kasdienio atsidavimo, mūsų bendruomenė susivienijo, kad išgelbėtų benamių šunų šeimą iš Mauricijaus gatvių. Dabar, kai Fifi – ištverminga mama – jau yra saugi, jai tenka kovoti su vėžiu. Mums reikalinga jūsų pagalba, kad galėtume finansuoti jos chemoterapiją ir būtiną priežiūrą, kurios reikia jos keturiems šuniukams, kad jie galėtų augti ir klestėti. Kiekviena auka, kad ir kokia maža bebūtų, padeda išlaikyti vilties bangą.

~

Ištvermės ir vilties istorija

Pasaulyje, skendinčiame konfliktuose, kartais gera prisiminti, kad šalia audrų gyvena ir viltis. Ir kiekvienas iš mūsų privalo ją išlaikyti gyvą.

Esame lenkų ir kroatų pora, gyvenanti ramioje Mauricijaus kaimynystėje, netoli bendro parko, kuriame kasdien einame pasivaikščioti. Prieš kelis mėnesius ten pastebėjome kažką tikrai širdį šildančio: kuklus autobuso vairuotojas Satish kasdien tuo pačiu laiku atvykdavo pamaitinti benamių šunų, kurie rado prieglobstį parke. Kiekvieną dieną 17:30 val. jis atvyksta ir pašeria visus 14 šunų. Šunys jau iš tolo atpažįsta jo signalą.

Mums asmeniškai jo nesavanaudiškumas ir nuoseklumas padarė didelį įspūdį. Kasdien, nepriklausomai nuo oro ar švenčių (matėme jį ten Kalėdų ir Naujųjų Metų išvakarėse), jis tiesiog ateina ir pasirūpina tais šunimis, kuriuos visi kiti paliko likimo valiai. Tyliu būdu, be jokio šou ar apsimetinėjimo. Tiesiog padėdamas jiems išgyventi dar vieną dieną ir prisidėdamas prie to, kad šis pasaulis taptų šiek tiek geresne vieta.

Jo pastangos neliko nepastebėtos. Netrukus įkvėpimo pasisėmė ir kiti gyvūnų mylėtojai iš aplinkinių vietovių. Staiga įsitraukė ne tik vienas žmogus, bet ir visa bendruomenė. Mes pradėjome kasdien nešti šunims užkandžių. Kažkas tyliai keisdavo jų geriamąjį vandenį. Kitas kas nors paruošdavo maistą. Kažkas atnešdavo dubenėlių. Maži meilės veiksmai, kurie pakeitė tų, kurių gyvenimas niekada nebuvo lengvas, likimą.

Pakako vieno geros širdies žmogaus nuoseklumo, kad įkvėptų bendruomenę.

Prieš kelis mėnesius viena iš vyresnių šunų pagimdė keturis žavingus šuniukus, kurie netrukus užkariavo bendruomenės širdis savo mielu charakteriu ir meiliu elgesiu. Jų mama (kurią daugelis vadina Fifi) yra turbūt viena iš atspariausių ir pozityviausių šunų, kokias kada nors matėme. Net kai jos kūnas buvo išsekęs dėl nėštumo vyresniame amžiuje, ji kasdien bėgdavo link mūsų, vizgindama uodegą, net kai jai tai buvo sunku.

Motina ir jos keturi žavūs šuniukai iki šiol gyveno universiteto apylinkėse, netoli upelio, kur jiems buvo lengva gauti vandens ir prieglobsčio. Mes greitai įsimylėjome juos ir pradėjome lankyti kasdien – ne tik duoti maisto, bet tiesiog pabūti su jais ir pažaisti.

Netrukus supratome, kad ne mes vieni. Jų aplankyti ir pamaitinti pradėjo daugybė kitų žmonių. Ir, manome, daugelis kitų galvojo tą patį: šie mielieji šuneliai, kurie trokšta žmonių dėmesio, nusipelno ko nors geresnio nei gyvenimas gatvėje. Jie nusipelno tikro namo. Bet kaip padėti?

Tai buvo klausimas, kurį ilgai svarstėme, bet negalėjome rasti atsakymo. Mes patys negalėjome jų įsivaikinti, nes mūsų vizų situacija Mauricijuje šiuo metu yra neaiški, o mes per daug keliaujame darbo reikalais, kad galėtume nuolat rūpintis šiais mažyliais. Neturėjome jokios idėjos, koks būtų geriausias būdas padėti šiai šunų šeimai. Bet vidinis jausmas buvo aiškus: kažkaip turime rasti būdą padėti. 

Be to, visi maži šuniukai buvo mergaitės, ir mes pernelyg gerai žinojome, kad, kai jos pradės ruja, jų gyvenimas gatvėse nebus lengvas. Tuo tarpu jų motinai Fifi pradėjo vystytis kažkas, panašu į vėžį.

Pirmiausia pabandėme surengti nedidelę fotosesiją su jais ir paskelbti apie juos „Facebook“ tinkle. Tai nedavė greitų rezultatų. Tačiau kitą dieną pamatėme skelbimą apie nemokamą benamių šunų sterilizacijos akciją, kurią organizavo viena iš Mauricijaus nevyriausybinių organizacijų („Well-being of Strays“). Susisiekėme su jais, ir jie iškart sujungė mus su Christopheriu, kuris padeda vežti benamius šunis. Vėl pajutome viltį. Nors žinojome, kad juos sterilizuoti ir tuoj pat paleisti atgal į lauką nėra idealus sprendimas, atrodė, kad tai bent jau mažas žingsnis jų gyvenimo gerinimo link.

Tačiau situacija pakrypo netikėta linkme. Tą dieną, kai buvo numatytas jų pervežimas, gavome „WhatsApp“ žinutę iš kitos gyvūnų mylėtojos, Stephanie, kuri taip pat pastaruosius mėnesius rūpinosi šia miela šunų šeima ir kuri pamatė mūsų įrašą „Facebook“ tinkle. Ji mums papasakojo, kad būtent tą rytą universitetas nusprendė „atsikratyti“ šių šunų. Laimei, jų bandymai juos sugauti nepavyko. Tačiau vargšai šunys patyrė traumą – būtent tą dieną, kai jiems buvo organizuotas transportas sterilizacijai. To mes nesitikėjome. Tačiau nusprendėme vis tiek pabandyti juos nuvežti pas veterinarą.

Kai atvykome ten, prie upelio, laukti gyvūnų taksi, Stephanie jau buvo ten kartu su savo dukra ir žaidė su šunimis, kurie vėl atrodė viltingi ir pasitikintys. Kartu bandėme sugalvoti sprendimą, kaip išlaikyti šią mielą šunų šeimą nuo gatvės, kad niekas daugiau niekada nebandytų jiems pakenkti. Bet kelias į priekį nebuvo aiškus.

Netrukus atvyko Christopher su savo transportu šunims. Šiek tiek pasikalbėjome ir supažindinome šunis su juo, o netrukus prasidėjo pastangos juos įkelti į transportą. Bet tai, kas įvyko toliau, buvo neįtikėtina.

Praėjus kelioms minutėms po to, kai atvyko Christopheris, netoliese sustojo automobilis su pora, kuri, matyt, taip pat šėrė tuos šuniukus. Galbūt po kokių 10 minučių netoliese sustojo ir Satishas, autobuso vairuotojas, kuris kasdien šeria visus 14 benamių šunų šioje apylinkėje. Netrukus atėjo keletas studentų, kurie taip pat rūpinosi tais mažais šuniukais. Šiek tiek vėliau pasirodė ir Anwaras, kuris dirba universitete ir rūpinasi kai kuriais iš šių šunų. Netrukus susirinko nedidelė minia, atėjusi dėl Fifi ir jos šuniukų. Ir nors tai nepalengvino jų gaudymo proceso, buvo tikrai šilta širdžiai matyti, kiek ši miela šunų šeima reiškė tiek daug žmonių. Visi iš šios nedidelės minios rūpinosi jais ir šėrė juos, apie tai nežinant kitiems. Kai kurie norėjo prisidėti prie jų gydymo išlaidų. Visi buvo ten tiesiog tam, kad įsitikintų, jog jiems viskas gerai ir jiems neatsitinka nieko blogo.

Tada prasidėjo šeimos gaudymo procesas. Tai nebuvo lengva, nes jie jau buvo traumuoti ryto bandymų. Bet su visų bendruomenės narių pagalba tai tapo įmanoma. Fifi ir vieną iš mieliausių jos šuniukų, Joy, buvo lengviausia įkelti į automobilį. Kiti šuniukai pasislėpė tarp akmenų. Iš pradžių atrodė, kad jų iš ten išgauti neįmanoma – bet neįmanoma tapo įmanoma. Visi susirinkusieji padėjo perkelti sunkius akmenis, kad būtų galima išgelbėti šuniukus ir įkelti juos į automobilį. Visa procedūra truko daugiau nei 3 valandas ir ją atliko daugiausia savanoriai.

Tada Christopher paklausė mūsų, kas toliau. Jis paaiškino, kad Fifi greičiausiai serga vėžiu ir jai reikės chemoterapijos bei laikinos globos. Mes neturėjome jokių planų ar patirties, kaip elgtis tokiose situacijose. Jis pasakė, kad pabandys paskambinti keletui žmonių, bet nieko negali pažadėti.

Kitą dieną gavome gerą žinią. Christopheris pasakė, kad gali priimti motiną ir šuniukus į savo prieglaudą – daugeliui iš mūsų tai buvo didžiausias palengvėjimas. Jie pagaliau buvo saugūs. 

Fifi chemoterapija netrukus prasidės. Bet mes visi tikime ja: nes matėme, kokia ji stipri ir atspari.

Per ateinančią savaitę aktyviai ieškosime jiems visų naujų namų – nes jie to tikrai nusipelno. Nes jie tikriausiai yra vieni iš labiausiai pozityvių ir atsparių benamių šunų, kokius kada nors matėme. Nes jie vis dar tiki žmonėmis.

Tuo tarpu mes ieškome bet kokios finansinės paramos, kad padengtume jų laikinosios priežiūros, skiepijimo, dehelmintacijos, taip pat jų motinos chemoterapijos gydymo išlaidas. Jei jus įkvėpė jų istorija ir jų bendruomenės, kuri susibūrė jiems padėti, istorija, prašome padėti mums išlaikyti viltį dėl jų. Net ir nedidelis indėlis labai padės.

Atminkite, viskas prasidėjo nuo vieno nesavanaudžio žmogaus gero poelgio. Mes niekada nežinome, kokį domino efektą turės gėris, kurį darome šiandien.

~

Susijusios išlaidos:

Fifi laikinasis globojimas 31 dieną: 9300 MRU (175 eurai)

Joy, Happy, Hope ir Goofy laikinasis globojimas: 24 900 MRU (465 eurai)

Fifi chemoterapija (su transporto išlaidomis): 20 000 MRU (370 eurų)

Dvi dėžės, kad jie galėtų keliauti į Prancūziją: 15 000 MRU (275 eurai)

Visos gautos papildomos lėšos bus panaudotos visos šeimos dehelmintacijai ir vakcinacijai, taip pat žaislų, antklodžių ir kitų būtinų daiktų Fifi ir jos vaikams įsigijimui arba, jei reikės, papildomų dienų prieglobsčio išlaidoms padengti.

~

Kaip dar galite padėti?

Padėkite mums skleisti žinią! Kiekvienas papildomas pasidalijimas priartina juos prie amžinojo namo radimo.