Net nežinau, nuo ko pradėti. Maniau, kad turiu gerą gyvenimą: susituokiau, susilaukiau dviejų vaikelių, kuriuos dievinu, bet po to, kai gimė vaikai, supratau, kad viskas buvo ne taip gerai. Sužinojau,, kad mano sūnus turi autizmą ir jam reikia daugiau dėmesio nei dukrai, kad jis galėtų vystytis, taip pat kad mano vyras buvo priklausomas nuo azartinių lošimų ir visus savo pinigus išleisdavo ten, o tai maneatsiriboti ir kovoti.Mano vienintelis tikslas buvo užauginti vaikus bet kokiu būdu ir be niekieno pagalbos, kol per draugę susipažinau su vyru ir mes tapome draugais. Atrodė, kad jis nori man padėti, kad mano vaikai turėtų geresnį gyvenimąir kad galėčiau jiems suteikti viską, ko tik reikia, su sąlyga, kad už jį nuvyksiu į kelionę už Graikijos ribų, o grįžusi jis man duos šiek tiek pinigų. Aš tai ir padariau – išvykau į tą kelionę, kuri pasirodė esanti spąstai, ir galiausiai metus buvau toli nuo savo vaikų, patekusi į kalėjimą, visą tą laiką labai kentėjau, nes neturėjau jokio ryšio su vaikais, nes jie nenorėjo su manimi kalbėti telefonu, manydami, kad juos palikau, taigi praradau gerus santykius, kuriuos turėjau su jais, ir kai galiausiai pavyko grįžti, mano vaikai manęs nepriėmė, dabar jie nori tik savo tėvo, tikrai nežinau, ką daryti, noriu atsiriboti nuo šio žmogaus, kuris ir toliau žaidžia, bet galvoju apie vaikų silpnumą jo atžvilgiu ir nežinau, ką daryti.