Kaip viskas taip susiklostė…

2016 m. palikau nuolatinį darbą

Išvykau į Graikiją padėti pabėgėliams ir ten pasilikau. Dabar, po visų šių metų, grįžau į Švediją, kur susidūriau su sunkumais ir dabar man labai reikia pagalbos.

Mano kūnas yra labai susilpnėjęs, nuolat jaučiu baisius nugaros ir kelių skausmus. 2023 m., kai nusprendžiau pasilikti Švedijoje, man buvo sunku čia susirasti darbą, nepaisant mano išsilavinimo ir patirties. Rezultatas buvo toks, kad mano finansinė padėtis smarkiai pablogėjo, nes Švedijos sistema bedarbiams ir nedarbingumo atostogose esantiems žmonėms yra katastrofiška. Dvejus metus kovojau ir nusprendžiau, kad nenukeliausiu į išieškojimo tarnybą, taip pat ištversiu skausmą ir susirasiu darbą.

Man pavyko, gavau darbą ir kol kas nesu atsidūręs pas antstolį.

Tačiau skausmas, kurį jaučiu, kartais yra nepakeliamas, ir man vis sunkiau vaikščioti. Miego beveik nėra, o tai sukelia nuolatinį nuovargį. Vis dėlto mano širdis ir mintys vis dar yra su visais pabėgėlių vaikais, kuriems skyriau dešimt metų, bet neturiu galimybių daugiau keliauti į Graikiją, todėl dabar tik retkarčiais siunčiu keletą dėžių ir pateikiu naujienų. Mano didžiausias prioritetas dabar yra neišlikti be būsto, nepatekti į antstolio akiratį arba nesusirgti taip, kad visai negalėčiau vaikščioti... todėl supratau, kad turiu paprašyti pagalbos.

Turiu vieną daiktą, kuris yra beveik svarbiausias iš visų mano daiktų, ir tai yra automobilis. 2016 metų modelis. Aš jį įkeitau paskolai gauti ir labai bijau jį prarasti. Be automobilio negaliu niekur nuvažiuoti, taip pat ir į darbą... Kiekvieną mėnesį gesinu gaisrus, o mano energija pradeda senkti.

Ne taip įsivaizdavau paskutinius metus prieš pensiją, dabar man 62 metai.

Absoliučiai bet koks nedidelis finansinis įnašas man dabar padėtų, ir, žinoma, aš atsiskaitysiu

ačiū, kad perskaitėte iki galo / EVA