Brangūs draugai, sunku žodžiais nusakyti, koks jausmas apima, kai tavo gyvenimas virsta nuolatine kova, siekiant išsaugoti tai, kas tau brangu. Tai jausmas, kurį iš tiesų gali suprasti tik tėvai, susidūrę su baisia diagnoze: skausmas matant savo vaiką, patekusį į kovą, apie kurią jis net nežino. Vėžys yra ne tik negailestinga liga, bet ir kolosas, apverčiantis mūsų gyvenimus aukštyn kojomis. Tai klastinga liga, išbandanti ne tik mūsų fizines jėgas, bet ir protinį atsparumą. Ir kalbu ne tik apie diagnozę, bet ir apie jos atnešamą naštą. Apie tėvus, kurie pažeidžiamumo akimirką turi pažvelgti savo vaikui į veidą ir pasakyti, kad viskas bus gerai, net jei nežino, ar tikrai bus. Mirūna serga alveoline rabdomiosarkoma - žiauria, gyvybei pavojinga vėžio forma, reikalaujančia skubaus, sudėtingo gydymo ir daugybės operacijų. Sunkia širdimi ir apimti bejėgiškumo jausmo keliame nelaimės signalą. Kreipiamės ne dėl gailesčio, o dėl užuojautos šiam mažam vaikui, kurį kankina negailestinga diagnozė.

Tai ne tik kova už mažos mergaitės gyvybę, tai kova už šeimos ateitį, už šypseną, kuri nusipelno vėl nušvisti vaiko veide. Jei šiame pasaulyje yra žmonių, kurie nori padėti, net ir nedideliu gestu, žinokite, kad Mirūnai tas gestas gali reikšti truputį gyvenimo.

Galime ją paremti pasidalydami jos atveju arba šiek tiek prisidėdami.

Esame be galo dėkingi ir dėkojame už bet kokią pagalbą!