Po 12 metų santuokos supratau, kad gyvenu su narcizu... žeminimas, mušimas, net nereikia aprašyti, psichologinis smurtas... viską kentėjau. Palikau savo namus, tiksliau, buvau išmesta iš savo namų, kad įgyvendinčiau kito žmogaus svajonę... jei tai galima taip pavadinti, nusipirkome namą, turiu du nuostabius vaikus ir gyvūnėlius. Bet vieną dieną pasirodė tikrasis veidas, kurio visus tuos metus nenorėjau matyti. Už viską, ką paaukojau... Gyvūnėlių nematau, kurį laiką iš mūsų namų atsidūriau gatvėje ir žiemą miegodavau automobilyje. Vaikus mačiau labai retai. Buvau visiškai dugne. Nenorėjau čia būti ir tikėti, kad kas nors pagerės. Tada žmonės man padėjo rasti butą (labai brangų), bet negalėjau rinktis, turėjau imti tai, kas buvo, ir nuo nulio kurti aplinką vaikams, kad galėčiau juos turėti šalia savęs. Šiuo metu norėčiau pradėti viską iš naujo, nubrėžti storą liniją, turėti vaikus šalia savęs, tinkamą aplinką, neturėti maisto trūkumo sau, gyvūnėliams ir vaikams – jiems niekada netrūko, jie visada buvo pirmoje vietoje, bet tas jausmas... Žinoma, dirbu, bet to nepakanka viskam padengti... Buvęs vyras viską paėmė ir nieko man negrąžino, man liko tik skolos...Norėčiau paprašyti bet ko, net jei turite tik vieną krūną, viskas padės... Jei kas nors surinks, nežinau, gal taip, gal ne. Lėšos, žinoma, bus panaudotos vaikų, gyvūnėlių išlaikymui ir lengvesniam pakilimui iš duobės. Vaikai galėtų su manimi patirti keliones, kurių dabar jiems negaliu leisti...🪷 Už kiekvieną, net ir vieną kroną, iš visos širdies dėkoju.