Studijų metu kartais kildavo abejonių, kaip viską pavyks įveikti. Baigus studijas supratau, kad ne studijos, o jų finansavimas yra didžiausias iššūkis.

Kadangi studijų metu išmokau ne tik ištverti, peržengti savo ribas, tirti, susidoroti su stresu ir išlikti tvirtu, bet ir supratau, kad pagalbos rankos gali suteikti milžinišką jėgą, dabar prašau jūsų pagalbos:

Tik šiandien suprantu, kad švietimas yra toks brangus.

Vieną nerūpestingą antradienio popietę iš savo pašto dėžutės radau pranešimą iš Federalinės kasos: 27 686,36 €

Viena to nesugebėsiu

Net per visą savo gyvenimą!

Studijavau socialinį darbą ir ankstyvojo ugdymo mokslus, šalia to savarankiškai užsiiminėjau šeimos joga, dirbau universiteto laboratorijoje ir vedžiau seminarus pirmakursiams, konsultavau šeimas, pagimdžiau du vaikus ir lydėjau juos darželyje bei pirmuosiuose mokyklos metais.

Koronaviruso laikotarpiu ne tik įveikiau skyrybas, keletą operacijų ir krizių, bet ir parašiau magistro darbą su vaikais, taip pat padėjau vyresniajai dukrai baigti pradinę mokyklą namų mokymo formatu, organizavau jaunesniosios dukros įstojimą į mokyklą ir tvarkiau visus kitus reikalus, dažniausiai pati išlaikydama pusiausvyrą, kartais pasiduodama. Taip yra ir šiandien: dirbu 30 valandų per savaitę mokykloje, toliau lydžiu savo/mūsų vaikus per jų vaikystę ir paauglystę bei apmoku kasdienį maistą, nuomą, mokyklą mums trims...

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad skolų kalnas bus toks didžiulis, ir tai mane iš tiesų slegia taip smarkiai, kad, norėdama išsilaisvinti, kuriu „crowdfunding“ kampaniją, kad surinktų lėšų, kuriomis galėčiau padengti savo beveik 30 000 eurų paskolų skolas, nes:

galiausiai norėčiau pradėti savarankišką veiklą šeimų lydėjimo ir konsultavimo srityje kaip papildomą darbą ir taip sėkmingai prisidėti prie mūsų visuomenės gerovės.

Kreipiuosi į jus su pasitikėjimu.

Magistro studijos mane įstūmė į nelaimę.

Nesupratau, kad švietimas skirtas tik tiems, kurie gali sau tai leisti.

Ačiū visiems!