Sveiki, brangūs geradariai!

Norėčiau pradėti nuo to, kad norėčiau iš šios vietos pagirti Dievą, Mariją ir šventąjį Juozapą bei visus mūsų Šeimos angelus sargus ir arkangelus už visą mūsų gyvenimą ir už visas malones, kurias gavome iš jų per angelus žmogaus kailyje čia, žemėje.

Dėkojame Dievui!

Pirmiausia noriu parašyti, kad žinau, jog čia vyksta rinkliavos labai sergantiems žmonėms/vaikams/šeimoms ir visą gyvenimą turėjau problemų prašydama pagalbos ar paramos iš kitų žmonių, bet mūsų gyvenime atėjo toks laikas, kad nusprendžiau, jog Viešpats Dievas veikia per savo Angelus žemėje, kurie yra geros širdies žmonės, o kadangi galiu nuoširdžiai prisipažinti, kad mes vieni nesugebame, gal verta išdrįsti pasidalyti savo gyvenimo istorija:) so.....

Pirmiausia norėčiau šiek tiek papasakoti apie mūsų šeimą :)

Esame 9 asmenų šeima iš Krokuvos, aš esu Weronika (39 m.), mano vyras Karolis (42 m.) ir turime 7 sūnus: Gabrielių Jozefą (13 m.), Davidą Jozefą (12 m.), Maksimilianą Jozefą (11 m.), Dominyką Jozefą (9 m.), Ignacą Jozefą (7 m.) ir dvynukus Antonį Jozefą ir Jozefą Michalą (5 m.).

Kaip jūs, brangūs angelai, tikriausiai supratote, visų mūsų vaikų antrasis vardas yra Juozapas, o vieno vardas - Juozapas. Taip. Na, o mūsų šeimos globėjas yra šventasis Juozapas, kurį pasirinkome prieš 13 metų. Būtent šventajam Juozapui esame dėkingi už visus stebuklus mūsų gyvenime ir už tai, kad po daugelio pokyčių vis dar esame viena šeima.

Mūsų gyvenimo nuotykis prasidėjo 2011 m., kai su vyru Karoliu susituokėme :).

Mano vyras kilęs iš gausios šeimos iš Mozūrų, aš - iš Krokuvos, turiu tik vieną jaunesnę seserį, o susipažinome Varšuvoje, darbe (daugelis juokiasi, kad taip beveik viduryje kelio).

Mano vyras dirbo ir tebedirba, o aš jau 13 metų rūpinuosi mūsų vaikais. Jiems reikia emocinės ir pedagoginės pagalbos, taip pat konsultacijų, nes kai kurie iš jų turi specialiojo ugdymo pažymėjimus ir kitų sutrikimų, o ugdymo procesas vyksta lėčiau, nes kiekvienam iš jų reikia individualaus dėmesio, rūpesčio ir atsidavimo, ir vis dėlto esame viena Šeima, todėl, žinoma, per dieną neužtenka valandų, kad visa Šeima galėtų kur nors išeiti ar išvažiuoti.

Vis dėlto šiuo metu sunkiausia situacija buvo būsto situacija, kai 2017 m. po mylimos močiutės mirties buvome pakviesti gyventi pas senelį, kad juo rūpintumėmės iki jo mirties, kuri įvyko 2021 m. Mūsų naudojamas plotas yra 64 M2. Namas yra 1970-ųjų metų statybos, stogas neapšiltintas, neapšiltintas ir nuo rudens iki pavasario jame atsiranda drėgmė, todėl praktiškai kiekvienais metais tenka atlikti remontą iš pagrindų. Instaliacijos taip pat senos. Kad galėtume čia padoriai gyventi, reikėtų investuoti kelis šimtus tūkstančių zlotų, o mes negalime sau to leisti. Su vyru nusprendėme, kad vienintelė teisinga išeitis - parduoti namą ir nusipirkti ką nors geresnės būklės. Taip ir atsitiko. Šių metų kovo pradžioje pardavėme senelio namą ir Juozapo išvakarėse pasirašėme aktą dėl naujo namo pirkimo, bet ne Krokuvoje. Sumos, kurią gavome pardavę senelio namą, nepakako, kad tokiai didelei šeimai Krokuvoje nupirktume naują būstą. Pradėjome ieškoti Mažosios Lenkijos vaivadijoje ir taip paaiškėjo, kad radome namą, kuriame tokia didelė šeima galėtų oriai gyventi. Šį namą radome Tarnuvo rajone. Namas gražus, dar turi dvigubus medinius langus, nėra apšiltintas, bet stogas apšiltintas. Namas gerai prižiūrimas, nors jam 33 metai, jame nėra drėgmės ir jame telpa visa mūsų Šeima, kad kiekvienas galėtų turėti šiek tiek erdvės sau. Vienintelis trūkumas yra tas, kad namas neturi tvoros. Namas iš tikrųjų kainavo tiek, už kiek pardavėme namą po senelio. Svajojame apie paprasčiausią skydinę tvorą su pamatu, kaip parodyta nuotraukoje. Mums reikia 120 m tvoros ir įvažiavimo vartų bei vartelių. Apskaičiavome, kad reikalinga suma yra 13 000 zlotų. Kadangi iš didmiesčio į kaimą persikraustome šių metų gegužės 30 d., t. y. šiek tiek daugiau nei po savaitės, logistiškai man reikės gauti vairuotojo pažymėjimą, kad galėčiau su Sūnumis toliau vykti į konsultacinius centrus ar pas specialistus, ir daugiau apsipirkti tokiai didelei Šeimai, kol Vyras bus darbe. Vairuotojo pažymėjimo kursai Tarnove kainuoja 3 000 zlotų.

Paskutinė mūsų svajonė - pirmą kartą per 14 metų su visa šeima savaitei nuvykti į Mozūrų ežerų kraštą (prieš vyrui pradedant naują darbą Tarnove), kad anūkai galėtų susitikti su proanūkiais ir atvirkščiai, taip pat po tiek metų susitikti su vyro šeima. Iki šiol negalėjome sau leisti vykti kur nors su tokia didele Šeima.

Žinau, kad šiais laikais, kai visiems sunku, 20 000 svarų sterlingų yra dideli pinigai. Tačiau būsime labai laimingi bet kokia auka ir jau dabar iš devynių širdžių:) Labai dėkojame Jums, brangūs angelai žmogaus kailyje, ir laiminame Jus.

Visiems mūsų Labdariams, kurie nori mums padėti įgyvendinti šias slaptas svajones, užsakysiu Amžinąsias Dievo palaimos Mišias iš seserų bernardinių Krokuvos Švento Juozapo šventovėje, dėkodamas už jų atviras mylinčias širdis, kurios žino, kad viskas, ką turime gyvenime, pavyzdžiui, Šeima, gyvybė, sveikata, taip pat darbas, namai ir net finansai, yra Dievo mums suteikta malonė, ir padaugina šią malonę dalydamiesi ja su kitais.

Tegul Dievas laimina jus visus ir jūsų Šeimas!

Su mūsų maldomis atminimui,

Weronika Niedźwiecka ir jos šeima