Sveiki, mane vadina Tina ir aš visiškai to nesitikėjau!!!

Atsiprašau, bet gyvenimas kartais tiesiog užgriūna. Per antrąjį nėštumą man buvo diagnozuota III laipsnio lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Esu stalius ir šaltkalvis, ne, buvau. Ir man labai patiko dirbti. Darbo metu daug laiko praleidau statybvietėse, o savaitgaliais – renginiuose. Miesto šventės, montavimas ir išmontavimas. Kalėdų turgus, montavimas ir išmontavimas.

O likusį laiką buvau mama, kurią iš paskos rėmė močiutė ir mama. Žinoma, bėgant metams viskas vis blogėjo ir aš turėjau nustoti dirbti. Mano berniukai labai mėgo, kai ketvirtadienio ryte aš juos nuveždavau į mokyklą ar darželį, ir jie žinojo: „Gerai, močiutė, tai yra jų proprosenelė, šiandien juos paims, o mama ateis šiąnakt ir įneš mus į mašiną – ten visada kvepėjo cukraus vata ir kepta dešra“, – sakydavo jie. Taigi, kai aš nebegalėjau, močiutė taip pat susirgo, jai išsivystė demencija. Deja, gruodį ji mirė, o dabar demencija serga mama. Bet mano mama, deja, „sugadino viską“. Dabar ją į ligoninę nusiuntė teisėjas. Nes ji pati nenorėjo tikėti, kas vyksta. Ji nemokėjo nuomos, už elektrą ir dar kitų svarbių dalykų. Ir niekas nežino, kur yra pinigai. Dabar esu visiškai viena ir turiu viskuo pasirūpinti. Bet mano neįgaliųjų vežimėlis sugedo. Turiu „Erad Agora“ 10 km/h. Bet jo pakanka apsipirkti ir aplankyti mamą. Ar galėtumėte man padėti? Aš mielai pateiksiu sąskaitas. Tiesiog dabar man reikia šios pagalbos. Likusius reikalus bandžiau išsiaiškinti su socialine tarnyba, komunalinių paslaugų įmone ir nuomotoju. Tikiuosi, kad jie šiek tiek palauks. Bet man reikia mobilumo. Mano mama yra visiškai viena. Nėra lankytojų!!! Prašau, būkite tokie malonūs. Ačiū