Sveiki visi,

Man labai sunku žengti šį žingsnį, kuris man yra gėdingas...

Mano vardas Marion, man 31 metai, esu iš Normandijos, Prancūzijoje.

Esu aktyvi, sakyčiau, labai aktyvi asmenybė. Visada dirbau, turėjau kelis darbus, taip pat daug laiko skirdavau veiklai, kuri man buvo prasminga... Padėti kitiems.

Šį kartą pagalbos reikia man.

Nesakyčiau, kad tai nėra gyvybiškai svarbu, bet iš esmės šiek tiek yra. Nes mano psichinė sveikata labai nukenčia, esu stresuota, nerimauju, trūksta pasitikėjimo savimi, mintys visada susipainiojusios... Noriu iš to išbristi.

Norėčiau atrasti save, būti pasitikinti savimi ir atsikvėpti nuo šios skolos. Taip pat nenoriu prašyti savo šeimos dėl asmeninio pasididžiavimo. Bet taip pat ir todėl, kad tai šiek tiek sudėtinga...

Paaiškinsiu situaciją: prieš 3 metus padariau klaidų ir dabar už tai moku. Paėmiau paskolas, tiesiog norėdama padėti, sakyčiau, savo porai...

Dabar, kai jau nebebūnu su juo, viena prisiimu atsakomybę už šią situaciją. Bet man tai tampa sunku. Tai buvo sudėtingi (toksiniai) santykiai. Taigi pinigų problemos + sveikatos problemos + problemos su automobiliu ar būstu...

Tai tampa sunku pakelti.

Po šio išsiskyrimo grįžau pas tėvus visiškai sugniuždyta, labiau nei kada nors anksčiau. Bet po sunkių metų (psichologas, psichiatras, ašaros, atstumtumo jausmas...) ir vis dar jaučiamų pasekmių sugebėjau atsitiesti... bet atsigauna ir susiradau darbą, kuris man labai patinka (tarnauju kitiems, ypač jauniems žmonėms).

Todėl prašau net ir mažiausios aukos, kuri padėtų man išbristi iš sunkumų, ramiau žengti į priekį, susigrąžinti „normalesnį“ gyvenimą ir didžiuotis savimi. Nes tai didžiausia dovana, kurią galėčiau gauti. Didžiuotis savimi. Bet tam man reikia pirmą kartą gyvenime, ir tikiuosi, kad paskutinį kartą, žengti šį sudėtingą žingsnį. Paprašyti pagalbos.

Jei ir jūs norite man padėti, aš jums iš visos širdies dėkoju.

Marion