Sveiki visi,

Aš turiu daug problemų žengti šį žingsnį, kuris yra gėdingas man...

Mano vardas Marion, man 31-eri ir aš esu iš Normandijos Prancūzijoje.

Esu labai aktyvus žmogus. Visada dirbau, turėjau kelis darbus ir daug laiko skyriau dalykams, kurie man buvo prasmingi... Padėti kitiems.

Šį kartą pagalbos reikia man.

Nesakyčiau, kad tai nėra gyvybiškai svarbu, bet šiek tiek. Esu įsitempęs, nerimastingas, nepasitikiu savimi, mano galvoje nuolat tvyro sumaištis... Noriu išeiti.

Norėčiau vėl atrasti save, pasitikėti savimi ir pramušti šią skolą. Nenoriu prašyti ir savo šeimos, iš asmeninio išdidumo. Bet ir dėl to, kad tai šiek tiek sudėtinga...

Kad paaiškinčiau situaciją prieš 3 metus, padariau keletą klaidų ir dabar už jas moku. Paėmiau skolų, kad padėčiau savo santykiams...

Dabar, kai nebesu su juo, sprendžiu situaciją pati. Tačiau man asmeniškai tai darosi sunku. Tai buvo sudėtingi (toksiški) santykiai. Taigi pinigų problemos + sveikatos problemos + problemos dėl automobilių ar būsto...

Darosi per sunku tai pakelti.

Po šio išsiskyrimo į tėvų namus grįžau sugniuždytas, žemesnis nei kada nors buvau. Tačiau po sunkių metų (psichologas, psichiatras, verkimas, jausmas atmestas....) man pavyko atsistoti ant kojų, o padariniai vis dar juntami... tačiau atsitiesiau ir susiradau darbą, kuris man labai patinka (padedu kitiems, ypač jaunimui).

Todėl kreipiuosi prašydama net mažiausios aukos, kuri padėtų man pakelti galvą virš vandens, kad galėčiau ramiau judėti į priekį, grįžti į "normalesnį" gyvenimą ir didžiuotis savimi. Nes tai didžiausia dovana, kokią tik galėčiau gauti. Didžiuotis savimi. Bet tam turiu žengti šį sunkų žingsnį pirmą kartą gyvenime ir, tikiuosi, paskutinį kartą. Paprašyti pagalbos.

Jei ir jūs norite man padėti, tikrai iš visos širdies dėkoju.

Marion