Laba diena visiems geriesiems žmonėms. Kartu su žmona ir dviem vaikais gyvename viename kambaryje, nes mūsų laimė truko neilgai. Gyvenau su žmona pas savo močiutę, bet kai ji mirė, o po metų nuo močiutės mirties, deja, mirė ir mano mama, nė vienas iš mano brolių ir seserų nenorėjo mano tėvų buto, nes visi tvirtino, kad nieko panašaus nenori, kad tai gėda. Aš, kaip vyriausias vaikas, negalėjau to suprasti, man buvo tiesiog gaila tai klausytis, todėl, nors jie jau norėjo tą butą pasiimti, nusprendžiau kažką su tuo padaryti. Aš neuždirbu tiek , kad galėčiau sau leisti sutvarkyti tą butą, bet kartu su žmona ir dviem vaikais, 2 ir 9 metų amžiaus, nusprendėme, kad kažką su tuo padarysime. Aš dirbu statybose, todėl kažką moku, ir taip viskas prasidėjo – po darbo, o kartais net naktimis ten dariau, ką galėjau, kol galiausiaipo metų taupymo ir kaupimo mums pavyko sutvarkyti buto apačią, būtent didelį kambarį ir virtuvę, kad galėtume gyventi, nes jau neturėjome kur gyventi ir turėjome kažkur įsikurti, tačiau mūsų laimė netruko ilgai – po liūčių stogas nušoko ir visas mūsų darbas tiesiog po vandeniu. Dabar gyvename mažame kambaryje tame bute, apklijavome jį plėvele ir kažkaip bandome atsigauti. Dabar dirbu po 10–12 valandų, kad galėčiau suremontuoti šį butą, bet, deja, jau netenku jėgų, todėl kreipiuosi į gerus žmones su prašymu padėti, ir mūsų šeimos vardu norėčiau padėkoti už bet kokią pagalbą