Įsivaizduokite, kad vieną dieną jūsų partneris išeina iš namų su vaiku ir daugiau niekada negrįžta.

Japonijoje tokios situacijos kasmet paliečia daugiau nei 150 000 šeimų. Palikti tėvai praranda visas tėvystės teises ir tampa svetimi savo vaikams.

„Forever Mine“ – tai fotoknyga, sudaryta iš 13 tėvų, kurie per vieną naktį prarado savo vaikus ir tėvystės teises, intymių istorijų serijos, atspindinčios jų kovos su negailestinga teisine sistema dramą. Dokumentuodamas jų istorijas, stengiuosi suteikti balsą tiems, kuriems sistema atima šią galimybę.

Palaikykite mus, įsigydami vieną iš žemiau pateiktų fotoknygos variantų , ir padėkime išleisti šią knygą bei suteikti paliktiems tėvams galimybę, kad jų istorijos būtų išgirstos.

  • APIE PROJEKTĄ:

Japonijos teisinė sistema grindžiama XIX a. šeimos taisyklėmis, kurios nepripažįsta bendros globos ir nelaiko vaiko pagrobimo vieno iš tėvų nusikaltimu. Dėl to kasmet daugiau nei 150 000 vaikų praranda ryšį su vienu iš tėvų. Po skyrybų tik vienas iš tėvų turi teisę į vaiko globą. Paliktasis tėvas ar motina praranda visas tėvystės teises. Jis neturi teisės žinoti, kur gyvena vaikas, kur mokosi, kaip jaučiasi. Jis neturi teisės su juo susitikti.

Vieną dieną esi tėvas, kitą dieną jau ne, policija ir teismas sako:

„Eik namo, pamiršk, kad buvai tėvas! Įsivaizduok, kad tavo vaikas mirė!“ – prisimena vienas iš veikėjų.

Tačiau tėvai negali pamiršti.

Tomas Savicas paskutinį kartą savo dukrą Gabriele matė prieš daugiau nei aštuonerius metus. Jis vis dar pagauja save gatvėje žvelgiantį į vežimėlius, ieškodamas savo devynių mėnesių dukros – būtent tokio amžiaus Gabriele buvo, kai jo buvusi žmona ją paėmė iš namų.

Gyvenau Japonijoje daugiau nei trejus metus ir neturėjau nė menkiausio supratimo apie šią liūdnai pagarsėjusią praktiką. Apie ją sužinojau tik tada, kai susipažinau su Prancūzijoje gimusio tėvo Vincento Fichoto istorija, kuris, iš nevilties išnaudojęs visas teisines priemones, kad susigrąžintų savo japonės žmonos pagrobtus vaikus, nusprendė surengti bado streiką per 2021 m. Tokijo olimpines žaidynes. Tuomet žinios apie tėvų vykdomus pagrobimus Japonijoje pasklido po visą pasaulį. Vis dar šokiruota, kaip tai neteisinga ir pažeidžia vaiko teises, negalėjau susilaikyti ir bandžiau papasakoti ne tik apie šį heroizmą, bet ir apie siaubingą traumą, su kuria susiduria tėvai, kasdien kovojantys su sistema.

Fotoknygos „Forever Mine“ (2021–2023) maketas pateko į „Hong Kong Dummy Award 2023“ finalą, o kaip apdovanojimo dalis knyga šiuo metu keliauja po fotoknygų festivalius visame pasaulyje. Projektas buvo rodomas „Kyotographie“ 2022 ir 2023 m., taip pat „Wojnowski Photography Festival“, o neseniai – „Polish Women Photographers“ pristatyme „Sopot Festival“. Koncepcija , redagavimas ir meno vadovavimas buvo sukurti 2022 m. „Photobook as Object“ dirbtuvėse, kurias vedė Yumi Goto ir Jan Rosseel, bendradarbiaujant su „Reminders Photography Stronghold“. 

 • KODĖL ŠI KNYGA YRA TOKIA SVARBI?

Tėvų vykdomas vaikų pagrobimas yra skausminga realybė daugeliui šeimų Japonijoje, kur teisinės ir kultūrinės kliūtys trukdo tėvams palaikyti ryšius su vaikais po skyrybų. Per asmenines istorijas mūsų knyga didina sąmoningumą apie vaikų atitolinimo nuo tėvų sudėtingumą ir emocinį poveikį. Dalindamasi tikromis istorijomis ir patirtimis, ji gali padėti informuoti visuomenę ir politikus apie šio klausimo rimtumą. Be to, ši knyga yra vieta, kur tėvai gali išsakyti savo nuomonę, kuri dažnai yra užgožiama ir neišgirstama.

  • KAS AŠ ESU?

Esu fotografas, dokumentininkas. Mano interesų centre visada yra žmogus. Tas, kurį neteisingai palietė likimas, arba tas, kuris neturi pasirinkimo galios. Pasakoju apie tai, kas mane žavi, kas mane džiugina, kas man skauda, naudodamas fotografijos kalbą. Klausausi tų, kurie gyvena didžiojo pasaulio šešėlyje, dažnai socialinio ir ekonominio gyvenimo pakraštyje, istorijų. Stengiuosi užfiksuoti šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius pokyčius. Mane domina tai, kas nauja, ir tai, kas tiesiog nyksta kartu su išeinančia karta. Man didžiausias atlygis – laikas ir istorijos, kurias kas nors buvo pasiruošęs pasidalinti, o kartu džiaugiuosi, kad mano darbus įvertino fotografijos ir kino pasaulio žiuri nariai.

Esu „World Press Photo“ ir Kultūros ministro apdovanojimo (2013 m.) laureatė, „Grand Press Photo“ konkurso 8 apdovanojimų, įskaitant du „Grand Prix“, laimėtoja, kurioje pastaruosius 6 kartus buvau žiuri narė. Baigiau PWSFTviT Lodzėje ir Kino bei dokumentinio teatro mokyklą Maskvoje. Esu „Women Photographers“ ir „Polish Women Photographers“ narė, „Canon Ambassador Program“ (2013–2018) dalyvė, man patinka keliauti. Gyvenau ir dirbau Varšuvoje, Maskvoje, Tokijuje, Honkonge ir Bukarešte.

Visus projektus galite pamatyti čia: www.annabedynska.pl

  • Apie knygą:

- Puslapių skaičius: 300

- Formatas: 15x21 cm

- Nuotraukos ir tekstai: Anna Bedyńska

- Grafinis dizainas: Anna Bedyńska, Andrzej Dobosz / dobosz.studio

- Projekto kuratorius: Adrian Wykrota

- Kalbos: anglų / japonų

- Leidėjas: „Pix.house“ fondas / „www.pix.house“

Pristatymas: po 2024 m. spalio 1 d.

Knygos pristatymas: 2024 m. rugsėjį, meno rezidencijos ir parodos „Pix.house“ metu

 • Ko mums reikia? •

Knyga jau suprojektuota ir paruošta leidybai. Mums reikia paramos, kad padengtume dideles spausdinimo išlaidas. Jūsų indėlis padės sukurti knygą, kuri bus ne tik vizualus pasakojimas, bet ir socialinės dokumentacijos bei švietimo priemonė. Turime ambicingų planų. Mūsų tikslas – kad knyga pasiektų organizacijas ir sprendimų priėmėjus Japonijoje bei ES Parlamente, darydama įtaką teisiniams pokyčiams, kurie apsaugotų šeimas.

Tikiu, kad „Forever Mine“ turi galimybę pakeisti padėtį,

ir su jūsų parama tai įmanoma.