Sveiki visi,

Šiandien atėjau su nevilties kupina širdimi. Gyvenu vienas, niekas šalia manęs nepadeda, o padėtis, kurioje gyvenu, yra nepavydėtina. Mano gyvenimas, mano ateitis, mano darbo stabilumas, viskas yra pavojuje, nes neturiu automobilio. O be jo nežinau, kiek dar ilgai galėsiu išsilaikyti.

Kiekviena diena tampa kova. Viešasis transportas neleidžia man atvykti laiku, atstumai mane nuvargina, o tai, kas turėtų būti paprasta kelionė į darbą, tampa nesibaigiančiu chaosu. Neturėdamas automobilio jaučiuosi įkalintas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Mane apima nerimas. Jei neteksiu darbo, prarasiu pragyvenimo šaltinį, o neturėdamas, kas mane paremtų, krisiu dar sunkiau.

Negaliu toliau gyventi su šia nuolatine nežinomybe, su baime, kad kiekviena diena gali būti paskutinė mano darbo diena. Šis automobilis nėra prabanga, tai nėra užgaida. Tai vienintelis dalykas, kuris leis man toliau kovoti, toliau dirbti, toliau išgyventi.