Su širdimi, slegiama liūdesio ir vilties, kreipiuosi į jus su prašymu. Šiuo metu jaučiuosi pasimetusi, nežinau, į ką kreiptis, nes tie, kuriais labiausiai pasitikėjau, leido man suprasti, kad esu niekas, netgi tiek, kad man atrodo, jog būtų geriau, jei manęs nebūtų. Visos mano pastangos įgyvendinti savo svajones susiduria su gailesčiu ir noru pasiduoti. Aš stengiausi kaip galėjau atsispirti šiam spaudimui, bet kuo labiau laikausi, tuo blogiau jaučiuosi psichologiškai, o gyvenimas atrodo manęs negailestingai persekioja.

Mano gyvenimas buvo nuolatinė kova, kupina pažeminimų ne tik iš mano pačių tėvų pusės, ir kur studijos liko vieninteliu paguodos šaltiniu. Tačiau net ir čia susiduriu su spaudimu, kurio negaliu kontroliuoti ir kuris neleidžia man jaustis ramiai. Skolos kaupiasi ir mane taip išsekina, kad turiu vartoti vaistus, kad galėčiau pailsėti.

Kaip užsienio studentui, susidurti su daugiau nei 10 000 eurų skola, neturint šeimos paramos ir stipendijos, labai apsunkina mano padėtį. Dėl to man tikrai reikia jūsų pagalbos, nes vien savo jėgomis nesugebėsiu susidoroti su visa tuo.

Jei galėtumėte man suteikti bent 1/3 visos mano studijų išlaidų sumos, kad galėčiau susitvarkyti su dalimi išlaidų ir atsikratyti naštos, būčiau jums amžinai dėkingas. Dėkoju už jūsų dėmesį.