💔 Tegul ši istorija nelieka nepastebėta...

Nesu dėmesio ieškantis žmogus. Man nėra lengva tai rašyti. Dirbu daugiau nei 20 metų, niekada viešai neprašiau pagalbos ir niekada nelaikiau savęs žmogumi, kuris „nusipelno“ gailesčio. Bet dabar... dabar neturiu pasirinkimo.

Mano širdis sudaužyta.

Mano sūnus serga. Reta liga – neutropenija – silpnina jo imuninę sistemą ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Kiekviena diena yra kova, siekiant jį apsaugoti, aprūpinti maistu, šiluma, stogu virš galvos. Viskas, ką turėjome, prarasta, bet meilė ir viltis – ne.

Neieškau gailesčio. Neieškau plojimų. Ieškau pagalbos – nes meilė savo vaikui yra ne silpnybė, o stiprybė. Kiekvienas euras, kiekviena maža pagalba suteikia jam galimybę kvėpuoti, valgyti, išgyventi. Kiekviena parama mums sako, kad nesame pamiršti.

Tai ne žiniasklaidai skirta istorija. Tai ne projektas. Tai mano gyvenimas, mano sūnau, mūsų realybė. Jei galite, padėkite mums. Jei negalite, prašome pasidalinti šia istorija. Tegul žmonės žino, kad už skaičių ir statistikos slypi vaikai ir motinos, kovojančios už gyvybę, orumą ir viltį.

Ačiū iš visos širdies,

Mama, kuri vis dar kvėpuoja ir myli.