Sveiki. Prieš 6 metus gyvenau Bukarešte ir studijavau universitete. Priešais mane buvo visas gyvenimas, tvirti santykiai ir svajonės, kurias reikėjo įgyvendinti. Butą dalijausi su kolega, o pinigus man siųsdavo mama (ji buvo vienintelė mano tėvė), kuri gyveno užsienyje. Dėl aplinkos, netikrų draugų, bet ir dėl vaiko, atvykusio iš provincijos į sostinę, naivumo, pradėjau žaisti azartinius žaidimus, elektroninius žaidimus! Iš pradžių tai buvo tarsi pramoga laisvalaikiu, kur išleisdavau pinigus, kuriuos galėjau sau leisti prarasti. Kartais laimėdavau nedidelius, bet kartais ir didesnius laimėjimus. Pradėjau dirbti didelėje įmonėje, kur gaudavau neblogą atlyginimą. Savo laiką skirdavau tarp studijų ir darbo! Laisvalaikiu pradėjau vis daugiau ir daugiau lošti azartinius žaidimus, kol tai tapo priklausomybe. Nebūdavo koledže, eidavau į lošimo žaidimus, kur išleisdavau kiekvieną paskutinį centą. Skolindavausi iš draugų ir šeimos, kad padengčiau skolas, bet skolos vis labiau augo. Mano santykiai jau buvo pasibaigę, man rūpėjo tik rasti būdų užsidirbti pinigų skoloms padengti. Paėmiau paskolą banke ir sumokėjau visas skolas. Bet to nepakako, vėl pradėjau skolintis, kad gautų pinigų lošimui. Paėmiau kitas paskolas, kol skolos pasiekė gana didelę sumą. Jausdamasis prislėgtas tiek daug skolų, nusprendžiau išvykti iš šalies dirbti užsienyje. Man prireikė nemažai laiko, bet tai atrodė geriausias sprendimas. Užblokavau visas savo žaidimų sąskaitas, uždraudžiau sau lankytis visose lošimo salėse, kad manęs ten neįleistų. Dabar bandau surinkti pinigų, kad galėčiau grąžinti paskolas ir skolas bei grįžti į šalį.