Sveiki atvykę. Prieš šešerius metus gyvenau Bukarešte ir mokiausi universitete. Prieš akis buvo gyvenimas, stabilūs santykiai ir svajonės, kurias reikėjo įgyvendinti. Butu dalijomės su kolega, o pinigų gaudavau iš mamos (turėjau tik ją kaip tėvą), kuri buvo išvykusi į užsienį. Dėl anturažo, netikrų draugų, bet ir dėl vaiko, atvykusio iš kaimo į sostinę, nekaltumo pradėjau žaisti azartinius žaidimus, elektroninius žaidimus! Iš pradžių tai buvo tarsi laisvalaikio pramoga, kurioje išleisdavau pinigus, kuriuos galėjau sau leisti pralošti. Kartais gaudavau nedidelių, bet ir didesnių laimėjimų. Pradėjau dirbti didelėje įmonėje, kurioje gaudavau padorų atlyginimą. Savo laiką dalinau tarp koledžo ir darbo! Laisvalaikiu pradėjau žaisti vis daugiau azartinių žaidimų, kol tai tapo priklausomybe. Nelankiau koledžo ir eidavau į azartinius žaidimus, kuriuose išleisdavau visus iki paskutinio cento. Skolindavausi iš draugų ir šeimos, kad padengčiau skyles, tačiau skolos vis didėjo. Mano santykiai jau buvo nutrūkę, man rūpėjo tik rasti sprendimus, kaip užsidirbti pinigų skoloms padengti. Pasidariau paskolą banke ir sumokėjau visas skolas. Tačiau to nepakako, vėl pradėjau klimpti į skolas, kad turėčiau pinigų lošti. Ėmiau kitas paskolas, kad gaučiau pinigų, kol pasiekiau gana didelę sumą. Jausdamasis prislėgtas tiek daug skolų, nusprendžiau išvykti iš šalies dirbti į užsienį. Prireikė nemažai laiko, kad tai padaryčiau, bet tai atrodė geriausias sprendimas. Užblokavau visas savo žaidimų paskyras, pašalinau save iš visų lošimo namų, kad manęs neįleistų. Dabar bandau surinkti pinigų, kad galėčiau sumokėti paskolas ir skolas ir grįžti į šalį.