Zambija – ❤️

Tylusis Afrikos širdis.

Šalis, kupina grožio.

Jos žmonės: šilti, atviri, kupini gyvenimo džiaugsmo.

Jos gamta: laukinė, didinga, įvairi.

Ir vis dėlto – pažymėta kančia.

Sausros ir potvyniai niokoja laukus ir kaimus, atima iš šeimų pragyvenimo šaltinį.

Lieka tik kasdienė kova – su badu, ligomis, skurdu ir beviltiškumu.

Daugelis vaikų nežino, kas yra pilnas lėkštė, švarus vanduo ar klasė.

Jie vilki suplėšytus drabužius, vaikšto basomis, be jokios apsaugos – atiduoti žiaurios realybės valiai.

Viskas, kas mums atrodo savaime suprantama, jiems yra neprieinama.

Mes gyvename pertekliuje.

Turime elektrą vienu mygtuko paspaudimu.

Paimame išmanųjį telefoną, atidarome šaldytuvą, vienu paspaudimu užsisakome maistą.

Mums prieinama medicininė priežiūra, švietimas, saugumas.

Ir skrendame į tokias šalis kaip Zambija, kad ten pigiai praleistume atostogas – tuo tarpu ten gyvenantys žmonės vos turi iš ko pragyventi.

Kodėl?

Nes mums pasisekė gimti turtingoje aplinkoje.

Nes mes turėjome galimybę pabėgti ar rasti pagalbos – o jie – ne.

Zambijoje žmonės kasdien kovoja už pačią išlikimą.

Su virusais, bakterijomis, stichinėmis nelaimėmis, badu, šalčiu, troškuliu.

Prieš užmarštį.

Mes nebegalime toliau žiūrėti į kitą pusę:

Šie žmonės ne tik reikia mūsų pagalbos – jie jos nusipelno.

Jie nusipelno gyventi oriai, turėti viltį, išsilavinimą, elektrą, maistą, vandenį – kaip ir kiekvienas žmogus šiame pasaulyje.

Norime jiems parodyti:

kad Zambijos žmonės nėra vieni:

Su jūsų pagalba galime duoti pavyzdį.

Pastatyti savarankišką kaimą – su švariu geriamuoju vandeniu, saulės energija, medicinine priežiūra ir prieiga prie švietimo.

Vieta, kupina vilties.

Pradžia.

Kartu mes galime paversti kančią gyvenimu.

Iš tamsos – šviesą.

Iš nevilties – ateitis.

Zambija – ❤️

Tylusis Afrikos širdis.

Šalis, kupina grožio.

Jos žmonės: šilti, atviri, kupini gyvenimo džiaugsmo.

Jos gamta: laukinė, didinga, įvairi.

Ir vis dėlto – pažymėta kančia.

Sausros ir potvyniai niokoja laukus ir kaimus, atimdami iš šeimų pragyvenimo šaltinį.

Lieka tik kasdienė kova – su badu, ligomis, skurdu ir beviltiškumu.

Daugelis vaikų nežino, kas yra pilnas lėkštė, švarus vanduo ar klasė.

Jie vilki suplėšytus drabužius, vaikšto basomis, be apsaugos – atsidūrę atšiaurioje realybėje.

Viskas, ką mes laikome savaime suprantamu dalyku, jiems lieka neprieinama.

Mes gyvename gausybėje.

Vienu mygtuko paspaudimu turime elektrą.

Paimame savo išmaniuosius telefonus, atidarome šaldytuvą ir vienu paspaudimu užsisakome maisto.

Mums prieinama sveikatos priežiūra, švietimas ir saugumas.

Ir mes skrendame į tokias šalis kaip Zambija, kad pigiai atostogautume – tuo tarpu ten gyvenantys žmonės vos turi iš ko pragyventi.

Kodėl?

Nes mums pasisekė gimti gerovėje.

Nes mes turėjome galimybę pabėgti ar rasti pagalbos – o jie neturėjo.

Zambijoje žmonės kasdien kovoja už savo išlikimą.

Su virusais, bakterijomis, stichinėmis nelaimėmis, badu, šalčiu, troškuliu.

Prieš tai, kad būtų pamiršti.

Mes nebegalime nusisukti:

Šie žmonės ne tik reikia mūsų pagalbos – jie jos nusipelno.

Jie nusipelno oraus gyvenimo, kupino vilties, švietimo, elektros, maisto, vandens – kaip ir kiekvienas žmogus šiame pasaulyje.

Norime jiems parodyti:

Zambijos žmonės nėra vieni:

Su jūsų pagalba galime pareikšti savo poziciją.

Pastatyti savarankišką kaimą – su švariu geriamuoju vandeniu, saulės energija, medicinine priežiūra ir prieiga prie švietimo.

Vieta, kupina vilties.

Pradžia.

Kartu galime paversti kančią gyvenimu.

Iš tamsos gimsta šviesa.

Iš nevilties gimsta ateitis.