Sveiki, aš esu Bigan!

Taip mane vadina draugai, o žemiau papasakosiu savo istoriją ir paaiškinsiu, kodėl mes čia susitikome

Pirmiausia, nemanau, kad labai skiriuosi nuo tavęs. Vienas iš svarbiausių dalykų man yra draugystė. Man patinka leisti laiką su draugais, mėgstu gausius pietus, kuriuose skaniai valgoma ir daug juokiamasi, koncertus, gerus filmus ir myliu savo dvi kates.❤️

Svarbiausia pamoka, kurią išmokau per pastaruosius dvejus metus, yra tai, kad prašyti pagalbos yra normalu.

2022 m. spalio mėn., būdama 42 metų, per įprastą tyrimą man buvo diagnozuotas tulžies latakų vėžys. Šis vėžio tipas yra stebėtinai retas tarp jaunų žmonių, o Rumunijoje nėra išsamių gydymo planų, todėl gyvenimo trukmė viršija niūrias statistikos skaičius. Mano gyvenimo trukmė, diagnozės metu, buvo įvertinta ne daugiau kaip 6 mėnesiais.

Po visų šių sukrečiančių žinių susisiekiau su gydytoju Austrijoje, kuris iš tiesų patvirtino Rumunijos gydytojų žodžius. Tačiau, kadangi mano gyvenime visada buvo „TAČIAU“, jis mane užtikrino, kad taikant tinkamą gydymą galime pratęsti gyvenimo trukmę ilgiau nei 6 mėnesius. Taigi nuo 2022 m. gruodžio mėnesio Vienoje pradėjau gydymą citostatikais. Turėjau pasirinkti tai, kad galėčiau gyventi, nepaisant finansinių ir fizinių pastangų, kurias, kaip supratau, turėsiu įdėti.

Pirmus dvejus metus gerai reagavau į gydymą, priaugau svorio, navikai buvo neaktyvūs, navikų žymenų tyrimų rezultatai buvo normos ribose, į Vieną gydytis važiuodavau kas 5 savaites. Sukakau 45 metus ir buvau labai laiminga, kad išgyvenau tiek, kad galėčiau švęsti su visais man brangiais žmonėmis, ir pavyko išlikti aktyvia profesinėje veikloje, net ir dirbdama puse etato :). Labai svarbu, kad gydymas ir teigiama eiga leido man dirbti, kad galėčiau padengti gydymo išlaidas.

2025 m. turėjau didelių vilčių. Mano gydytojas sakė, kad jei sausio mėnesio kompiuterinės tomografijos rezultatai bus geri, chemoterapijos seansų intervalą pailginsime iki 6 savaičių. Buvau optimistiška, galvojau, kad, viena vertus, mano organizmas galės ilgiau pailsėti ir atsigauti, o kita vertus, tai bus ir finansinė palengvė.

Sausis atnešė ne tokias geras naujienas – dalis navikų vėl buvo aktyvūs – jie išsiugdė atsparumą chemoterapijos medžiagoms. Dėl to turėjome pakeisti gydymo schemą ir terapijos seansų dažnumą. Dabar einu kas 3 savaites ir iš visos širdies tikiuosi, kad gerai reaguosiu į gydymą ir po dvejų metų sugrįšiu čia padėti rinkti lėšas kitoms priežastims.

Kad galėčiau tęsti šį gydymą, kuris, kaip žinau, truks dar mažiausiai metus, man reikia dar 50 000 eurų, kuriuos šiuo metu man labai sunku surinkti vienai.

Jei rastų 5 000 žmonių, kurie būtų pasirengę paaukoti po 10 eurų, surinkčiau reikiamą sumą gydymui užbaigti.

Dėl bet kokios kitos informacijos galite susisiekti su manimi el. paštu [email protected].

Labai ačiū už laiką, kurį praleidote su manimi skaitydami šį pranešimą❤️

Linkiu jums nuostabios dienos!

Georgiana Bigan