Sveiki visi, mano vardas Robertas, ir aš tikrai norėčiau paprašyti jūsų pagalbos, gero poelgio.

Nes aš praktiškai visą gyvenimą esu uždarytas namie arba psichiatrinėje ligoninėje, išorinis pasaulis, išorinė laisvė, beje, tai yra: TA, KURI DIDŽIAJAI DAUGUMAI JŪSŲ YRA VISIŠKAI NORMALUS DALYKAS

o man beveik nepasiekiama ją pažinti dėl mano nuolat neišmatuojamų daugybės sunkių psichiatrinių diagnozių, sutrikimų ir ligų. Niekada gyvenime nepažinau tos vidinės laisvės.

Dvi iš šių daugybės ligų ar sutrikimų yra agorafobija ir ypač itin sunki socialinė fobija, kuri de facto sugriovė mano gyvenimą, nes vien išeiti į lauką man yra beveik antžmogiška užduotis. Jau nekalbant apie tai, kai turiu eiti pas gydytoją ar į kitas svarbias vietas atlikti būtinų dalykų, kuriuos tiesiog būtina atlikti, o kaip dabar ten nuvykti, kai vien išėjimas iš savo buto man sukelia kančią.

O dar reikia nuvažiuoti iki autobusų stotelės, ten laukti su daugybe kitų nepažįstamų žmonių, ir tai tik pradžia, paskui sėsti į transporto priemonę. Buvimas tramvajuje su nepažįstamais žmonėmis mane visiškai paralyžiuoja, patiriu neapsakomą baimę ir didžiulį nerimą. Ką jau kalbėti apie įstrigimą važiuojančiame autobuse ar, neduok Dieve, metro. Tiesiog žmonių kompanija ir dar buvimas šalia jų man yra neįveikiama problema.

Be to, mano mama ir taip gana blogai vaikšto, todėl beveik niekur negali vaikščioti. Ji nuo to kentėjo praktiškai visą gyvenimą, bet per pastaruosius kelerius metus neįtikėtinai pablogėjo, o blogiausia, kad jai skauda net tada, kai ji niekur neina ir kojos niekaip neapkrauna. Manau, kad, atsižvelgiant į jos amžių, ji turi teisę į tam tikras sveikatos problemas, 1953 m. Norėtume paprašyti pagalbos įgyvendinant įsigyti senesnį naudotą automobilį, kuriuo būtų lengviau važinėti po miestą, bet ir daug psichologiškai nuo to, kad praktiškai visą gyvenimą buvo prikaustyta prie namų, tai neįsivaizduojama net sveikam žmogui.

Automobilis būtų tarsi priemonė, leidžianti išsilaisvinti ir pailsėti nuo miesto, tyrinėjant gimtinės grožį, arba tiesiog išvažiuoti pailsėti nuo nesibaigiančio kasdienio stereotipo ir vargo.