Esu Zsanett iš Vengrijos.

2024 m. ilgą laiką sirgau – iš pradžių dėl stuburo problemų buvau nedarbingumo atostogose, o vėliau pradėjau jausti galvos svaigimą.

Tai mane gana išgąsdino, nes iš pradžių maniau, kad turiu smegenų auglį.

Lankiausi pas daugelį gydytojų, keletą kartų buvau neurologijoje, ausų, nosies ir gerklės gydytojų, kardiologų, oftalmologų, man buvo atliktas galvos kompiuterinis tomografijos tyrimas, bet, tiesą sakant, niekur mano problema nebuvo rimtai vertinama, todėl vis labiau nusivyliau, o galvos svaigimas apsunkino ir mano kasdienį gyvenimą.

Po aštuonių mėnesių viskas paaiškėjo, kai jau trečią kartą nuėjau pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, nes nenorėjau palikti visko taip, kaip yra, norėjau žinoti, kas sukelia mano galvos svaigimą.Gydytoja, pas kurią nuėjau, paklausė manęs, ar aš tikiuosi, kad ji nustatys mano galvos svaigimo priežastį. Aš atsakiau, kad taip. Ji mane nuodugniai apžiūrėjo ir pagaliau nustatė priežastį.

Ji pasakė, kad vienas iš mano kaklo slankstelių iškyšulys spaudžia kaklo raumenį, ir tai sukelia galvos svaigimą. Ji paskyrė man gydomąją mankštą, ir, ačiū Dievui, po gydymo mano galvos svaigimas praėjo. Mano darbo vietoje nebuvo toleruojamas mano ilgalaikis nedarbingumas, ir dėl to gavau įžeidžiančių pastabų iš savo vadovo.

Kaip bausmę jie norėjo mane perkelti į kitas pareigas ir atostogų metu nusiųsti pas įmonės gydytoją, o tai yra neteisėta, todėl aš nesutikau, ir tada jie pagrasino, kad tai turės pasekmių.Po to aš išėjau iš darbo su nedelsiamu įsigaliojimu, pateikdama motyvus, nes tada jau buvo per daug.

19 metų sąžiningai dirbau toje darbovietėje ir nebuvo lengva apsispręsti „šokti į nežinią“, bet, atsižvelgdama į tai, kaip su manimi elgėsi dėl mano ligos, už kurią niekas negali būti atsakingas, aš tai padariau. Man net neišmokėjo išeitinės kompensacijos. Balandį mano tėvas patyrė insultą, o tai mane labai sukrėtė dvasiškai, todėl iki liepos pabaigos padėjau mamai prižiūrėti tėtį.Dabar, ačiū Dievui, jis jau gana gerai pasveiko. Čia, Vengrijoje, bedarbio pašalpa mokama tik tris mėnesius, o po to – nieko.Turiu aukštąjį išsilavinimą, buvau mokytoja, ir vienas darbdavys per pokalbį telefonu man pasakė, kad net nereikėtų siųsti savo gyvenimo aprašymo, nes man reikėtų mokėti didesnį atlyginimą.

Jau išleidau visas savo santaupas, todėl norėčiau paprašyti tų, kuriuos mano istorija sujaudino, kad padėtų man vėl atsistoti ant kojų.

Labai ačiū už jūsų paramą.