Atėjo metas: Frančeskai sukanka 30 metų ir, kaip ir kiekvienas žmogus, peržengęs trisdešimtmečio slenkstį, ji išgyvena mistinę krizę. Tarp egzistencinių klausimų, gyvenimo pusiausvyros ir nuolatinės kovos tarp "noriu pabėgti į negyvenamą salą" ir "nesinori keltis iš lovos" jai reikia rasti vidinę pusiausvyrą.

Be to, kasdien su manimi tai kstytis jau yra zen treniruotė, bet gal reikia kažko daugiau... pavyzdžiui, jogos rekolekcijų toli nuo visko ir visų, kur pagaliau galėčiau giliai kvėpuoti negirdėdama savo skundų. 😆

🌿 Tikslas? Suteikti Frančeskai ramybės, atsipalaidavimo ir dvasinio nušvitimo (ar bent jau vidinės tylos) patirtį.

💸 Kaip jai padėti? Net ir nedidelis indėlis priartina ją prie nirvanos....

Jei norite įteikti jai dovaną, kuri neatsidurs užmarštyje, tai tinkama proga. O tada, kas žino, gal ji grįš dar labiau zeniška ir nustos žvilgčioti į mane žvilgsniais kaskart, kai per garsiai įkvėpsiu! 😂

Ačiū iš visos širdies už palaikymą! 🧘‍♀️✨