Vis dažniau slenka plaukai, todėl mąstau, ką reiškia būti plikam. Kažkas ypač izoliuoja, kai patiriame tai, iš ko visuomenėje priimtina juoktis ir tyčiotis - vyrų nuplikimą. Mano galva be plaukų visiems laikams taps mano išskirtiniu fiziniu atributu. Nepažįstamiems žmonėms oficialiai tapsiu "tuo plikagalviu vaikinu". Kas užsisakė lazaniją? Tas pliktelėjęs vaikinas prie septintojo staliuko. Kur tualetas? Kairėje pusėje, iškart už to pliktelėjusio vaikino. Tai ne ta ateitis, kurioje norėčiau gyventi. 😃

Prisimenu, kad iš tikrųjų tai pradėjau jausti įpusėjus trisdešimtmečiui, o artėjant trisdešimtmečio pabaigai tai tapo vis beviltiškesne būsena. Iš pradžių tai buvo tik tai, kad negalėjau susitvarkyti norimų šukuosenų, kurias žinojau, kad tikrai gerai atrodau. Paskui tapo vis beviltiškiau. Studentai ėmė apie tai kalbėti, o aš pajutau, kad noriu nusikirpti plaukus taip, kad galėčiau "paslėpti" plikę. Pagaliau gavau į rankas keletą gerų produktų, kurie gali gana gerai paslėpti, bet jaučiu, kad čia gyvenu skolintu laiku.

Manau, kad kai kam tai gali skambėti kvailai, nes galų gale tai tik plaukai. Tačiau jei plaukai susiję su jūsų pasitikėjimu savimi, tai gali būti neįkainojama. Todėl prašau jūsų, padėkite man išvengti nuplikimo. Nieko labiau nenorėčiau, kaip tik išsaugoti savo plaukus, ir bet koks indėlis, padėsiantis mane išgelbėti nuo šio likimo, bus nepaprastai dėkingas. Už galimai gautus pinigus skrisiu su "Turkey Hairlines", kad galėčiau gauti naują plaukų liniją 🥁 ir dar vieną galimybę išsaugoti pasitikėjimą savimi ir tapatybę, kurią laikau sava. Dar kartą dėkoju už pagalbą. Visos aukos, didelės ar mažos, yra labai vertinamos. Padarykime, kad plaukų linija vėl būtų puiki!😎