Neseniai grįžau iš kelionės į Zanzibarą ir turėjau galimybę susitikti su keliais vietos gyventojais. Žodį "galimybė" pavartojau neatsitiktinai, nes, nepaisant to, kad šie žmonės nieko neturi, jie turi didžiulį vidinį turtą ir kiekvieną dieną galėjo man perduoti tą ramybę, kurią mums dabar sunku rasti, nes vis labiau užsisklendžiame savyje ir nuolat siekiame nežinia kokių didelių tikslų. Ypač mane pribloškė vaiko, Sumaelio, gyvenančio vieno su motina Rože, kuri neturi nei darbo, nei vyro, žvilgsnis ir linksmumas. Šiose vietose nėra nei veiksmingos sveikatos priežiūros sistemos, nei socialinės apsaugos sistemos, galinčios garantuoti ramią senatvę. Vietiniai gyventojai yra įpratę gimdyti daug vaikų, kurie, sulaukę pilnametystės, aprūpins savo pagyvenusius tėvus. Rožė, būdama 31 metų, tampa našle, augina pusantrų metų sūnų, neturi darbo ir kitų išteklių. Todėl nusprendžiau kiek galėdama prisidėti prie jos auginimo ne tik finansine parama, bet ir siųsdama būtiniausius daiktus. Taip pat sugalvojau surengti šią lėšų rinkimo akciją ir, jei norite padėti man paremti šią iniciatyvą, kviečiu prisidėti nors ir nedidele suma.