Marina iš Konkarno ir mano vyras Mikaelis iš Bresto jau penkerius metus turi savo namą... įsimylėjome jį dėl savo vaikų, ir mums reikėjo jame dirbti, prižiūrint gyvenimo sužalotus vaikus...

Tai turėtų būti didelis namas 8 žmonėms, pritaikytas darbui... jame yra viskas, kad jaustumeisi gerai...

Tačiau praėjus 45 dienoms po mūsų pirkimo, vidury nakties iš virtuvės šviestuvų ištekėjo vanduo ir prasidėjo tikras pragaras.

Netrukus supratome, kad tai - ne naujiena ir kad 10 metų senumo namas jau turėjo daugybę panašių problemų... Bet jau per vėlu, nebegalime grįžti atgal... COVID laikotarpis nepadėjo...

Tada įsisuko teisinė spiralė... ji ilga... labai ilga... Pirmoji eksperto nuomonė 2021 m... Advokato mokesčiai ir avansai, kuriuos turime sumokėti, nors esame blogos padėties aukos...

Mes dūstame po teisinių mokesčių našta... Sąskaitos už šildymą, kurios yra nesuvokiamos, drėgmė brangiai kainuoja šildymas.... visiškai supelijusiose patalpose... Aš turiu atsisakyti darbo, taip prarasdamas pajamas... Tada mano sveikatos kaprizai, kurie smarkiai pablogėjo 2024 m. nustačius degeneracinę ligą... Pasinėriau į sunkią depresiją...

Mes nebegalėjome sumokėti advokatui, o ekspertas pareikalavo 5000 eurų, kad galėtų tęsti savo vertinimą...

Pardavėme vieną automobilį, kad galėtume suremontuoti kitą, o kiekviena diena yra košmaras, kai sąskaitos kaupiasi...

Šis namas, kuris yra mūsų darbo įrankis, tampa mums našta... Bet teisingumas lėtas... ir per brangus, kad galėtume sau leisti...

Todėl sugalvojome įsteigti šį fondą, kuris padėtų mums sumokėti advokatui, kad teismai pripažintų, jog esame išdavystės, paslėptų trūkumų ir pasitikėjimo pažeidimo aukos.

Kad galėtume parodyti savo trims vaikams, jog vis dar turime jėgų kovoti už juos, už save...

Aš tikiu žmonėmis... Aš čia atlikau savo darbą... Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų, nors truputį, gali padaryti daug...

Padėkite mums, mums dar reikia nueiti ilgą kelią, per ilgą. Praėjo 5 metai nuo mūsų pragaro pradžios ir mes negalime susitaikyti su tuo, kad pasiduosime.

Penkerius metus mus lydėjo jausmas, kad esame labai vieniši... Šiandien esu įsitikinęs, kad kiekvieno žmogaus širdis vis dar gali plakti dėl kitų, o pagalba artimui yra gražus solidarumo įrodymas... Leiskite man tikėti, kad tai vis dar įmanoma.

Mažytė smulkmena gali tapti kažkuo didingu... Jūsų pagalba mums yra didinga...