Mūsų namai, tapę košmaru
Mūsų namai, tapę košmaru
Originalus Prancūzų kalba tekstas išverstas į Lietuvių kalba
Originalus Prancūzų kalba tekstas išverstas į Lietuvių kalba
Aprašymas
Marina, kilusi iš Concarneau, ir mano sutuoktinis Mikael iš Bresto jau 5 metus esame savo namo savininkai... Tai buvo meilės akimirka mūsų vaikams, o taip pat būtinybė dirbti čia, priimant gyvenimo nugairintus vaikus...
Jis yra pakankamai didelis 8 žmonėms, pritaikytas darbui... jame yra viskas, kad jaustumėtės gerai...
Tačiau praėjus 45 dienoms po pirkimo... vidury nakties iš mūsų virtuvės šviestuvų pradėjo tekėti vanduo... tai buvo pragaro pradžia.
Labai greitai supratome, kad tai nėra naujas reiškinys ir kad 10 metų senumo namas jau turi daugybę panašių problemų... Bet jau per vėlu, negalime grįžti atgal... COVID laikotarpis nieko nepagerina...
Tada prasideda teisminis procesas... tai trunka ilgai... labai ilgai... Pirmoji ekspertizė 2021 m... Advokato išlaidos ir avansai, kuriuos turime sumokėti, nors esame nekokybiško darbo aukos...
Mus slegia advokato išlaidų našta... Neįsivaizduojamos šildymo sąskaitos, drėgmė brangiai kainuoja šildyti.... visiškai apipelijęs kambarys... Esu priverstas nutraukti savo veiklą ir taip prarasti pajamas... Be to, 2024 m. mano sveikata smarkiai pablogėjo, kai buvo diagnozuota degeneracinė liga... Todėl pasineriu į gilią depresiją...
Mes nebegalime sumokėti savo advokatui, ekspertui, kuris reikalauja 5000 eurų už tolesnę ekspertizę...
Parduodame vieną automobilį, kad galėtume remontuoti kitą, kiekviena diena tampa košmaru dėl kaupiasi sąskaitų...
Šis namas, kuris yra mūsų darbo įrankis, tampa mūsų našta... Bet teisingumas yra lėtas... ir pernelyg brangus mums, kurie nebegalime...
Todėl mums kilo mintis surengti šią aukų rinkimo akciją, kad galėtume sumokėti advokatui, jog teisingumas galėtų pripažinti, kad esame išdavystės, paslėptų trūkumų ir pasitikėjimo piktnaudžiavimo aukos
Kad galėtume parodyti savo trims vaikams, jog vis dar turime jėgų kovoti už juos, už save...
Tikiu žmonėmis... tai buvo mano profesija... tikiu, kad visi, net ir labai nedaug, galime daug nuveikti
Padėkite mums, kelias bus dar labai ilgas, per ilgas. Praėjo jau 5 metai, kai prasidėjo mūsų pragaras, ir mes negalime susitaikyti su tuo, kad turėtume pasiduoti.
Jau 5 metus jaučiame, kad esame visiškai vieni... Šiandien esu įsitikinusi, kad kiekvieno žmogaus širdis vis dar gali plakti dėl kitų, o pagalba artimui yra gražus solidarumo įrodymas... Leiskite man tikėti, kad tai vis dar įmanoma.
Mažiausias dalykas gali tapti kažkuo didingu... jūsų pagalba mums yra didinga...