NORIU BŪTI ČIA SU JUMIS KUO ILGIAU!

Sveiki, mano vardas Tomas ir esu nuostabaus penkiamečio Maksiko tėtis. Visada gyvenau sveikai, sportavau, vengiau blogų dalykų ir gyvenau visavertį gyvenimą. Maniau, kad ši gyvenimo kelionė bus nesibaigianti, kol vieną akimirką.

"TAU PRIE LIEŽUVIO ŠAKNIES YRA VĖŽYS".

Tą akimirką mano pasaulis sugriuvo. Paklausiau savęs: "Kodėl aš? Ką gyvenime padariau blogo arba kam taip smarkiai pakenkiau?" Tik į tai atsakymo nėra! Vėžys nesirenka. Tą akimirką supratau tikrąją gyvenimo vertę, kaip kiekviena akimirka yra svarbi ir brangi. Praėjo metai, metai, kupini skausmo ir kovos už gyvenimą. Negaliu padėti, bet kovoju, kad Maksis pamatytų, jog tėtis yra didvyris ir nepasiduoda. Man plyšta širdis, kad būdamas tokio amžiaus jis kasdien mato mane tokią, kad negaliu būti jam pavyzdys ir parama. Nenoriu, kad jam liktų prisiminimas, kaip aš kenčiu ir pasiduodu. Metus neprašiau pagalbos ir laikiau tai paslaptyje, gėdijausi prašyti pinigų gydymui. Šiuo metu esu ligoninėje ir rašau šią istoriją, prašydama pagalbos laimėti šią sunkią kovą. Laukia gydymas Vokietijoje, jau turėjau konsultaciją, bet, deja, jis labai brangus, po metų ligos dėl gydymo išlaidų jau viską praradau. Todėl prašau jūsų pagalbos, neturiu daug laiko, bet jūsų dėka turiu galimybę pratęsti savo gyvenimą. Dėkoju jums už pagalbą ir iš visos širdies ją vertinu.