💔 Mūsų medaus mėnesiai baigėsi ligoninėje – prašome paremti mus kovoje už sveikatą. Aprašymas: Visada stengėmės padėti kitiems. Niekada nemaniau, kad kada nors pats turėsiu prašyti pagalbos – sau, savo žmonai ir mūsų šeimai. Praėjusį savaitgalį susituokėme. Buvome pilni džiaugsmo, planų ir svajonių. Po kelių dienų, per ilgąjį savaitgalį, išvykome į trumpas medaus mėnesio atostogas į Mazuriją – norėjome atsipalaiduoti, maudytis ir mėgautis vienas kito draugija. Deja, ši kelionė virto košmaru. Atvykdami į Mazuriją, anksti ryte, esant tirštam rūkui ir važiuojant slidžiu, sugadintu keliu, iš už medžių staiga iššoko lapė. Bandžiau jos išvengti, bet tokiomis sąlygomis neturėjau jokių šansų. Praradau motociklo kontrolę – jis su manimi akimirksniu apvirto, o tada tiesiog suskilo į gabalus. Mūsų gyvenimai taip pat sugriuvo akimirksniu. 👉 Mano žmona patyrė stuburo lūžį ir kojos lūžį – tą pačią koją, kuri jau buvo sutvirtinta plokštele ir varžtais po nelaimingo atsitikimo slidinėdama. 👉 Aš patyriau rimtų vidaus organų sužalojimų apatinėje pilvo dalyje, susilaužiau kulkšnį ir patyriau daugybinių odos bei raumenų pažeidimų. Nuo tada mes kovojame ligoninėse, susiduriame su ilga ir skausminga reabilitacija. Mums padėti suskubo visa šeima – mūsų tėvai ir artimieji rūpinasi mūsų 7-mete dukra, kuri po kelių dienų pradės eiti į pirmą klasę. Tai turėtų būti ypatinga akimirka jai, kupina pasididžiavimo ir džiaugsmo, o mes – jos tėvai – greičiausiai negalėsime būti šalia jos šią svarbią dieną. Tai skaudžia labiausiai. Norime pabrėžti – mes keliaujame, ir mes neviršijome greičio. Tai nebuvo neatsargumas, tik nelaimingas atsitiktinumas ir prastos oro sąlygos. Motociklas ir įranga? Tai tik daiktai. Mes jų neprašysime – vieną dieną juos užsidirbsime. Bet šiandien mums tenka milžiniškos išlaidos: gydymas, vaistai ir brangi reabilitacija. Be to, mums gresia daug mėnesių be darbo ir be galimybės savarankiškai išlaikyti šeimą. Todėl prašome paramos, kiekvieno cento, šios istorijos pasidalijimo. Kiekviena pagalba, kiekvienas geras žodis ir gestas suteikia mums didžiulę viltį, kad atsistosime ant kojų – tiesiogine ir perkeltine prasme. ❤️