Sveiki!

Mano vardas Madalina Stanca-Vasilescu, man 42 metai, esu iš Rumunijos. Turiu dvi gražias dukras – 16-metę Rebeką ir 9-metę Astrid.

Kai maniau, kad mano gyvenimas pagaliau stabilizavosi, mano mama sužinojo, kad serga 4 stadijos krūties vėžiu su kaulų metastazėmis. Tuomet mano gyvenimas iš stresingo tapo tikra pragaro kančia. Vos galėjau sudurti galą su galu, tačiau jai padėjau visais įmanomais būdais. Rūpinausi ja dieną ir naktį, nes ji jau buvo prikaustyta prie lovos. Paskutinį pusantro mėnesio ji praleido ligoninėje, o aš pas ją nakvodavau, o ryte eidavau namo, kad paruoščiau pusryčius savo dukroms ir nuvežčiau jas į mokyklą, po to pasiimdavau jas iš mokyklos, tvarkydavau namus, padėdavau dukroms ruošti namų darbus, šiek tiek pamiegodavau ir vėl grįždavau į ligoninę. Po jos mirties viskas, kas man liko iš šeimos, buvo močiutė. Bet ji taip pat mirė prieš trejus metus. Dabar aš, tiesiogine prasme, neturiu kam kreiptis. Deja, mano buvęs vyras man niekuo nepadeda.

Kadangi negalėjau savimi pasirūpinti, mano sveikata pradėjo blogėti. Mano organizmui sunku įsisavinti kalcį, todėl dėl to ir nuolatinio streso mano dantys ėmė skeldėti į gabalus, diena iš dienos. Aš tiesiog negaliu sau leisti eiti pas odontologą, o mano veidas dažniausiai yra patinęs dėl dažnų pūlinių. Turiu ir kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, sunkią anemiją ir keletą kitų. Tačiau dabar blogiausia yra mano dantų problemos, nes man liko tik keletas šaknų, kurios yra 100 % sugedusios. Aš nebegaliu valgyti, negaliu normaliai miegoti dėl nuolatinio skausmo ir pan. Per pastaruosius kelis mėnesius tris kartus man buvo ištinusi pusė veido. Rumunijoje stomatologinės paslaugos nėra apmokamos, todėl turėčiau mokėti už kiekvieną smulkmeną. Blogiausia tai, kad dėl sveikatos problemų ir dėl to, kad jauniausia dukra serga autizmo spektro sutrikimu (Aspergerio sindromu), negaliu dirbti visą darbo dieną, todėl turiu imtis smulkių darbų čia ir ten, stengdamasi bent jau užtikrinti maistą ant stalo ir užtikrinti, kad neatsiliktume su sąskaitų apmokėjimu.

Žinau, kad parašiau daug, bet stengiausi, kad laiškas būtų kuo trumpesnis.

Telaiminkite jus visus!