@visi

Jums septyneri metai. Pasaulis pilnas juoko, svajonių ir šiltos mamos meilės, kai padedate jai ruoštis Velykoms. Bet per naktį viskas pasikeičia. Pabundate skausmo apimti, kojos ištinusios, negalite atsistoti. Staiga jūsų vaikystė atimama, ją pakeičia baimė ir sumaištis.

Tai yra Marijos istorija.

Tai, kas prasidėjo kaip džiaugsmingos šventės, virto košmaru. Marijos jaunas kūnas buvo nuniokotas retos, agresyvios reumato formos. Ligoninės sienos tapo jos pasauliu. Dienos susiliejo į savaites, savaitės – į mėnesius, o mėnesiai – į metus. Vietoj žaidimų aikštelių ir draugų Marija pažinojo tik adatas, tyrimus ir šaltą ligoninės lovų sterilumą.

Sulaukusi 14 metų, ji buvo visiškai prikaustyta prie lovos – negalėjo vaikščioti, negalėjo pati valgyti, negalėjo net pajusti savo kūno. Jos dvasia, kadaise tokia šviesi, mirgėjo begalinio skausmo tamsoje.

Gydytojai prarado viltį. Jie pasakė tėvams, kad ją paimtų namo – kad ji jaustųsi patogiai ir galėtų atsisveikinti. Įsivaizduokite motinos ir tėvo skausmą, priverstų susitaikyti su tuo, kad jų vaikas gali neišgyventi. Įsivaizduokite Mariją, girdinčią šnabždesius „nieko daugiau negalime padaryti“, jaučiančią, kaip jos gyvenimas išslysta dar net neprasidėjęs.

Tada pasirodė vilties spindulėlis. Tolima ligoninė, kurioje dirbo pažangiausius gydymo metodus išmanantys gydytojai, pasiūlė paskutinę galimybę. Marijos tėvai rizikavo viskuo, kad ją ten nuvežtų. Nepaisant visų prognozių, Marija atmerkė akis – gyva, bet amžinai pasikeitusi.

Kelias į pasveikimą buvo ilgas ir žiaurus. Už kiekvieną menkiausią pagerėjimą teko sumokėti skausmu ir ašaromis. Bet Marija kovojo. Ji kovojo dėl kiekvieno judesio, kiekvieno kvėpavimo, kiekvienos gyvenimo akimirkos.

Šiandien Marijai 37 metai. Ji vaikšto, bet kiekvienas žingsnis yra kova. Paprasčiausi dalykai – stovėjimas, valgymas, apsirengimas – yra kasdieniniai iššūkiai. Gydymo procedūros, kurios leidžia jai judėti, yra brangios ir nesibaigiančios. Ir dabar, skaudžiai, Marija šią kovą turi stoti viena. Abu jos tėvai – vienintelė šeima – mirę.

Ji neturi kam pasiremti. Nėra kam palaikyti jos rankos skausmo akimirkomis. Nėra kam padėti jai nešti slegiančią medicininių sąskaitų ir vienatvės naštą.

Marijos istorija galėtų baigtis čia – tyloje, kovoje, vienatvėje. Bet taip nebūtinai turi būti. Jūs galite būti stebuklas, kurio Marijai dabar reikia.

• Jūsų auka gali padengti gydymo išlaidas, kurios leis jai išvengti vežimėlio.
• Jūsų gerumas gali padėti jai išsaugoti nepriklausomybę ir orumą.
• Jūsų parama gali priminti Marijai, kad ji nėra viena, kad jos gyvenimas yra svarbus, kad jos kova nėra veltui.

Įsivaizduokite, kaip Marija palengvės, sužinojusi, kad nepažįstami žmonės ja rūpinasi. Įsivaizduokite jos šypseną, žinant, kad ji gali toliau vaikščioti, gyventi, kovoti – dėl jūsų. Kiekvienas euras, kiekvienas doleris, kiekvienas gerumo poelgis priartina ją prie vilties.

Prašome, neslinkite toliau. Neleiskite, kad Marijos kelionė baigtųsi čia. Būkite priežastis, dėl kurios ji žengs kitą žingsnį. Būkite stebuklas, kurio ji laukė.

Paaukokite dabar. Pasidalinkite jos istorija. Suteikite Marijai galimybę toliau kovoti, toliau gyventi, toliau tikėtis.

Jūsų užuojauta šiandien gali tapti Marijos rytojaus pagrindu.

Parodykime Marijai, kad ji nėra viena. Padėkime jai žengti link šviesesnės ateities – kartu.

El. paštas:

[email protected]

Paaukokite dabar ir prisidėkite prie Marijos stebuklo.

Kiekvienas žingsnis svarbus.

Kiekviena širdis svarbi