Prieš daugelį metų padariau klaidą, po kurios sekė klaidų grandinė.... Buvo blogas metas, negalėjau pastoti ir nenorėjau pasiduoti, todėl pasidariau daugybę tyrimų, testų, procedūrų... Visa tai buvo gana brangu, todėl paėmiau nedidelę paskolą... Čia yra pirmoji DIDŽIAUSIOJI klaida, 1500 eurų... Kartu su paskola atsirado kredito kortelė... Po metų situacija pablogėjo, paskolą beveik baigiau grąžinti, bet turėjau dvi kredito korteles, už kurias reikėjo mokėti kiekvieną mėnesį... Man buvo gėda... Niekam nieko nesakiau... Nemiegojau naktimis galvodamas, ką daryti... Tuo tarpu mokesčiai už butą kasmet buvo vis didesni ir didesni... Galiausiai tapau nėščia, ir ten išlaidos vėl padidėjo,

Nusprendžiau pakeisti banką, ir jie man patarė paimti didesnę paskolą, kad galėčiau viską uždaryti ir pradėti iš naujo. Nuėjau taip toli, kad paėmiau 10 000 eurų paskolą, kad sumokėčiau už klaidas, kurias slapta padarė mano partneris, kuris apie viską nežinojo, ir tada vėl atsirado didelės išlaidos už butą... COVID... Siaubingai išaugusios elektros ir dujų kainos... Vėl turėjau bėdų ir turėjau mokėti šią paskolą... kiekvieną mėnesį... tarp įmokų ir išlaidų mano atlyginimo neužteko... ir 2022 m. banko patarimu paėmėme ilgesnę paskolą... 10 metų... su mažesne įmoka.... Pakenčiamesnė, beveik "pamirštama" 200 eurų per mėnesį... Bet bendra suma buvo 25 tūkstančiai... 5 tūkst. palūkanų... Labai didelės... Ir ypač visada nesakydamas savo partneriui...

Tai baigsis 2032 m.....

Šiai dienai atsidūriau su 19 tūkstančių (iš 25), kuriuos dar turiu sumokėti, ir dar 5 tūkstančius moku bankui ir baigsiu 2027 metais... Iš viso kiekvieną mėnesį 400 eurų iš mano atlyginimo nukeliauja už skolas.... Likusią dalį naudoju šeimos gyvenimui.

Esu išsigandusi, amžinai nerimauju, nesišypsau taip dažnai kaip anksčiau, gyvenu baimėje, kad jie sužinos, kiek daug skolų turiu..kad naktį nesijausčiau labai blogai, iš baimės, gėdos ir kaltės jausmo labai stengiuosi "pamiršti" faktą, kad turiu tokią didelę skolą... Kuri, be to, man neatnešė nei ekonominės ramybės, nei ko nors konkretaus atgal.... Ir taip toliau, tarp tūkstančio sunkumų, išgyvenu ir stengiuosi, kad mano šeimai nieko netrūktų, bet naktimis... Naktį aš žinau... Ir aš verkiu... Ir man baisu, kad jis sužinos, ką aš padariau, ir aš manau, kad jis mane paliks, jis manimi nebepasitikės, aš žinau... Bet 10 metų yra ilgas laiko tarpas... 2032-ieji yra toli... Ir aš ieškau sprendimų, kol bandau atsistoti ant kojų....

Pagaliau galiu su juo pasikalbėti apie savo nerimą... Išpažįstu jam dalį tiesos.... Kad iš 5000, ir jau jaučiuosi daug geriau.... Dabar, po staigios mamos mirties, pinigai jam irgi yra bloga mintis, kuri neleidžia ramiai miegoti, dalis sąskaitų užblokuota, laukia, kol bus baigtas tvarkyti paveldėjimas, tada bus ir už tai mokama, niekas nežino, kiek...

dabar jis žino apie 5000, bet ne apie 20 000... ir jis man padeda išmokti, kaip irgi kažką atidėti į šalį, bet sunku skaičiuoti 1200 eurų ir šiandienines pragyvenimo išlaidas, sąskaitas, vis brangstančio maisto kainas... Bet aš galiu tai padaryti, man bus sunku, bet aš tai padarysiu.

Bet mano problema yra tai, ko jis nežino.... Ir tai, ko jis niekada neturi sužinoti... ir kaltės jausmas, kuris mane nuodija...

Kaip jis galėtų sužinoti?

Vieną dieną jis norėtų persikelti į savo vaikystės namus, bet ten reikia atlikti darbus: ištuštinti, sutvarkyti vamzdžius, grindis, duris, baldus.... Tam prireiks pinigų! O mes turime uždaryti buto, kuriame dabar gyvename, hipoteką ir paimti kitą, kad sutvarkytume namą... Po metų, o gal ir daugiau.... Ir aš bijau, kad jei kreipsiuosi dėl kitos hipotekos... bus išsiaiškinta, ką aš padariau... Turiu tai išspręsti pirma...

Štai tokia istorija... Kol kas...

Deja, negaliu prašyti niekieno kito pagalbos, mano tėvai gyvena iš pensijos ir taip pat moka būsto paskolą, mano brolis neturi tiek pinigų, ir jis taip pat moka būsto paskolą...

Kiekvieną vakarą meldžiuosi, kad rasčiau išeitį.... Bet negaliu jo rasti...

Man reikėtų 20 tūkst. dovanų.... Kas nors, kas norėtų ją duoti ir pamiršti... Laikyti tai paslaptyje amžinai..

Kas turėtų tokią galimybę? Mainais be savo didžiulio dėkingumo už gyvenimą galiu ištiesti ranką ir padaryti ką nors nuotoliniu būdu....

Ačiū visiems, kurie norėtų padėti man atgauti ramybę ir šypseną