Aš niekada nieko iš nieko neprašiau, paprastai esu ta, kuri padeda kitiems, bet dabar esu priversta prašyti pagalbos, kad galėčiau padengti skolas, įregistruotas mano dukters vardu. Esu dviejų mergaičių mama, gyvenu atskirai. Mes rizikavome prarasti namus, ir norėdama juos susigrąžinti, mano dukra prisiėmė skolas, kurios dabar yra skolų išieškojimo agentūros rankose. Ji dirbo viešbučio valytoja ir muziejaus gide, bet jos atlyginimas niekada neviršijo 560 eurų per mėnesį, ji dirbo padavėja, o užmokestis buvo 25 eurai per dieną už 10 valandų. Tada aš susirgau vėžiu, ir ji turėjo rūpintis manimi, mano neviltimi dėl plaukų netekimo, mano vėmimu, neapykanta perukui, niokojančia chemoterapija. Tuo metu ji studijavo, kad gautų diplomą. Kita mano dukra studijavo kitame mieste ir grįžo namo, praradusi vienerius studijų metus, kad būtų šalia manęs. Jos mane rėmė, slaugė ir ragino tęsti gydymą, kai norėjau viską mesti, jos man padėjo kaip slaugytojos, išmoko daryti injekcijas, visą laiką buvo šalia manęs. Ji baigė studijas su pagyrimu, bet mes negalime dalyvauti diplomų įteikimo ceremonijoje, nes aš vis dar gydausi. Man atlikta operacija ir, laimei, vėžio nebėra, jis nugalėtas!! Vietoj krūties turiu du ekspanderius, bet stengiuosi tai priimti su psichologės pagalba. Mergaitės taip pat turi savo psichologes, deja, jos labai nukentėjo. Galiausiai ji turi daugiau laisvės ir ieško darbo, kurį greitai randa, ir šiek tiek laiko tik sau. Tuo tarpu čia ateina mokesčių pranešimai, kuriuos išdėstau į dalines įmokas ir stengiuosi sumokėti nieko iš jos neprašydama. Deja, man tai nėra lengva, nes esu nedarbinga ir gaunu 330 eurų per mėnesį pensiją. Turiu 420, 90, 55, 45 eurų įmokas, netgi 72 mėnesiams. Viską galiu įrodyti. Norėčiau sumokėti šias skolas, esu beviltiškoje padėtyje. Prašau. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie norės mums padėti.