Pasaulinė autizmo informavimo diena švenčiama balandžio 2 d., tačiau mūsų namuose kiekviena diena yra autizmo informavimo diena ;)

Praėjo beveik treji metai, kai mums buvo pranešta apie mūsų sūnaus ypatingą gebėjimą. Treji metai sunkaus darbo, neįtikėtinų pasiekimų ir skausmingų nesėkmių. Gyventi su kitaip mąstančiu vaiku yra... sunku. Emociniu, psichologiniu, fiziniu ir finansiniu požiūriu.

Išlaidos, kurias turime nuolat padengti, yra:

• mokesčius už terapinį darželį, skirtą išskirtinai autizmo spektro vaikams (šiais metais 25 % didesnius nei ankstesniais metais), kuriame teikiama individuali ir grupinė terapija, logopedo pagalba, sensorinės integracijos terapija ir terapija su šunimis.
• sensorinės integracijos užsiėmimų mokesčiai (kaina padidėjo 25 % nuo praeitų metų)
• terapinės įrangos, kurios mums reikia namuose, išlaidos

Kodėl mums reikia visų minėtų dalykų?

Autizmas yra kitoks neurologinis sujungimas – tai veikia smegenis, bet taip pat ir kūną.

Autizmo spektro vaikai savo kūną suvokia kitaip nei neurotipiniai vaikai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad autizmas sukelia papildomų fizinių sunkumų.

Autistiški vaikai patiria didelių problemų su bendrosios motorikos įgūdžiais (jie nesuvokia savo kūno, turi problemų planuojant judesius). Praktikoje tai reiškia, kad Milo reikia reguliariai kasdien daryti masažus, kurių metu mes įvardijame jo kūno dalis. Jam sunku išlaikyti pusiausvyrą, važiuoti dviračiu, lipti. Nesuvokimas savo kūno taip pat reiškia nesuvokimą kūno funkcijų. Stambiųjų motorinių įgūdžių trūkumas taip pat reiškia, kad jam vis dar reikia pagalbos atliekant paprastas kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apsirengiant ar nusirengiant. Jam taip pat reikia labai stiprių dirgiklių savireguliacijai – vėlgi, kasdienės užduotys mums, kad galėtume jam padėti tai padaryti. Jo raumenys nėra tokie stiprūs, kaip turėtų būti, o tai savo ruožtu reiškia, kad reikalinga papildoma pagalba. Be raumenų ir bendrųjų motorinių įgūdžių, jam trūksta ir smulkiųjų motorinių įgūdžių – būdamas penkerių metų, jis vis dar sunkiai piešia ar spalvina. Nors jis yra protingas, smalsus vaikas, jam reikia papildomos pagalbos, kad pasivytų bendraamžius, nes mokykla jau visai netoli. Yra didelė tikimybė, kad, kol mes suprasime, mums taip pat reikės finansuoti rankų terapiją.

Taip pat yra didelė tikimybė, kad jam bus diagnozuota disleksija.

Be to, mes taip pat susiduriame su jo socialine nerimo sutrikimu, o tai reiškia, kad kiekvieną sutiktą vaiką jis laiko grėsme. Milo bijo bendrauti, bendradarbiauti – jis bijo, kad jie gali netgi į jį pažvelgti. Netgi su vaikais darželyje mums tenka nuolat kalbėtis šia tema.

Kai išsprendi vieną dalyką – iškyla penki kiti.